Pomėgį piešti atrado žiūrėdamas japoniškus filmus

Jurgio Pabrėžos gimnazijos dešimtokas Liudas Barkauskas piešti pradėjo vos prieš trejus metus, pamatęs japoniškus animacinius filmus. Ėmęs kopijuoti filmo herojus, vaikinas greitai iš matytų vaizdinių ėmė dėlioti savo piešinius. Jis tikino, kad beveik niekada nesiskiria su pieštuku ir labiausiai žavisi gatvės menu.

Kretingiškis Liudas Barkauskas domisi “graffiti” menu, tačiau kol kas jis sienos piešinius kuria ant popieriaus.

L.Barkauskas piešia šaržus, žmonių portretus, pastatus. Tačiau labiausiai jam patinka “graffiti” – piešiniai ant pastatų sienų ir tvorų. Ant jų specialiais dažais išpurškiami piešiniai arba grafiniai ženklai. L.Barkauskas kol kas neišpiešė nė vienos sienos, tačiau savo jėgas išbandė “graffiti” piešdamas ant popieriaus. „Man nepatinka „nelegalai“, kurie ant sienų piešia bet ką, kas neturi jokios vertės. Jei piešinys skoningas, jam tinkamoje miesto dalyje parinkta siena – gražu. Pats neįsivaizduoju, ką nupieščiau, jei gaučiau leidimą padaryti “graffiti” ant sienos. Manau, pieščiau pagal nuotaiką, pasirinkęs vieną iš savo jau sukurtų paveikslų. Jų namuose krūvos, tėvai nebeturi kur dėti mano piešinių“, - sakė vaikinas.

Jis papasakojo, kad dažniausiai piešia pieštuku, nes sunkiai sekasi spalvinti. „Pieštukas mano geriausias draugas ir juo smagiausia piešti. Kai pradedu spalvinti, piešinys pasikeičia. Reiktų pasimokyti spalvų meno“, - kalbėjo L.Barkauskas.

Jis prisiminė, kiek daug dėmesio sulaukė, vos tik mokytojai pastebėjo, kad jis piešia. „Bendraklasiai, draugai masiškai ėmė prašyti, kad nupieščiau tatuiruotes, pagražinčiau kuprines. Dabar tokių prašymų sumažėjo, bet iš pradžių vos spėjau suktis“, - pasakojo vaikinas.

Kai būna namie, L.Barkauskas nuolat ką nors piešia ir prisipažino, kad kartais piešia ir per pamokas.

Vaikinas pasakojo, kad draugams tenka jį įkalbinėti, kai tenka rinktis: eiti žaisti futbolą ar piešti.

Kretingiškio nuomone, piešiant žmones galima pagauti jų nuotaiką, skirtingus ir įdomius judesius, veido išraiškas. Jam kol kas labiau sekasi piešti portretus žiūrint į nuotrauką, o ne į gyvą žmogų.

„Žmogus vaizdas yra trimatis, todėl savaime sunkiau piešti žmogų, kai jis sėdi priešais tave. Nuotraukoje vaizdas plokščias – lengviau nukopijuoti vaizdą“, - kalbėjo vaikinas.

Jis nupiešė gimnazijos jaunųjų kūrėjų klubo „Strėlė“ narių, kurie šiais metais baigė mokyklą, nespalvotus portretus. Dešimt portretų vaikinas nupiešė per vieną vakarą. „Piešiau pieštuku – taip, kaip man geriausiai sekasi“, - pasakojo L.Barkauskas, kartais kuriantis ir žmonių šaržus.

Jo nuomone, linksmo žmogaus šaržą piešti visada lengviau. Tada paprasta pagauti juokingus žmogaus bruožus, mimikas. Tačiau rimtumas, pasak L.Barkausko, - ne kliūtis šaržui. „Jei žmogus rimtas, galima pašiepti jo rimtumą“, - sakė vaikinas.

Su daile savo ateitį ketinantis susieti L.Barkauskas tikino, kad jam dar daug reikia išmokti. „Aš dar sunkiai pagaunu veido bruožus, reiktų mokytis proporcijų, anatomijos“, - svarstė kretingiškis.

• Rašyti komentarą (7)