Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Seniūnijose
  • 2017-01-20

Savivaldybėje pats 2017 metų biudžeto planavimo įkarštis. Pirmąkart biudžeto asignavimai seniūnijoms planuojami taikant naujus kriterijus ir koeficientus, pagal kuriuos daugiau negu lig šiolei lėšų veiklai gautų Žalgirio, Imbarės ir Kretingos (kaimiškoji) seniūnijos, mažiau – Kūlupėnų, Darbėnų.

Naujus lėšų seniūnijoms skirstymo kriterijus sudarė speciali komisija, kurioje seniūnijoms atstovavo Kartenos seniūnijos seniūnė Gintarė Padvaiskienė. „Rėmėmės ir Raseinių, ir Šilutės rajonų savivaldybių patirtimi. Reikia bent vienerius metus pabandyti šią naują pinigų skirstymo tvarką“, – teigė G. Padvaiskienė šį pirmadienį vykusiame Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto posėdyje, svarsčiusiame lėšų seniūnijoms paskirstymą. Komiteto posėdyje dalyvavo visų seniūnijų atstovai, rajono Savivaldybės vadovai, administracijos specialistai.

Kriterijai ir jų reikšmingumo koeficientai, pagal kuriuos planuojami pinigai 2017 metams seniūnijų veiklai:

- seniūnijos gyventojų skaičius (vnt.) – 50,

- seniūnijos centro atstumas iki rajono centro (km) – 5,

- gyvenviečių per 200 gyv. skaičius – 5,

- gatvių šviestuvų skaičius – 5,

- vietinių kelių ilgis (km) – 5,

- prižiūrimas miestų ir gyvenviečių gatvių plotas (tūkst. kv. m) – 5,

- prižiūrimas miesto ir gyvenviečių šaligatvių plotas (tūkst.. kv. m) – 5,

- veikiančių kapinių teritorijų plotas (ha) – 10,

- prižiūrimų kultūros ir gamtos objektų skaičius – piliakalniai, atodangos ir kt. (ha) – 10.

Skirstant lėšas seniūnijoms pagal esamus konkrečius seniūnijų rodiklius nustatomi jų reikšmingumo koeficientai – seniūnijos atitinkamo rodiklio reikšmę dalijant iš bendro visų seniūnijų to paties rodiklio reikšmės.

Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Vytautas Lukauskas paprašė, kad savo nuomonę apie naują lėšų skirstymo tvarką pasakytų patys seniūnai. „Kriterijai sudėlioti, o Darbėnams lėšų mažėja, tai liūdina. To teisingumo, aiškių kriterijų reikėjo“, – pripažino Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys. Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas pritarė seniūnijos gyventojų skaičiaus kriterijui, kuris lemia 50 proc. seniūnijos lėšų. „Lėšų neužtenkame, bet suprantu, kad niekam jų nėra užtektinai. Lėšų dalinimo principas tinka“, – sakė jis. Sergantį Imbarės seniūną Antaną Turauskį pavadavusi šios seniūnijos specialistė Rima Vaičiulienė pareiškė, jog pirmąkart biudžeto lėšos seniūnijoms skirstomos teisingai. Patenkintas nauja tvarka buvo ir Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas. Kūlupėnų seniūnijos seniūnė Rita Lubienė nesutiko dėl gyvenviečių skaičiaus kriterijų, kadangi Kūlupėnų ir Kartenos seniūnijos turi tik po vieną centrinę gyvenvietę, kuriose gyvena daugiau kaip 200 žmonių. Kitos seniūnijos tokių gyvenviečių turi: Kretingos – 9, Darbėnų – 6, Žalgirio – 7, Imbarės – 4. R. Lubienė prašė išskirti Nasrėnų kaimą, kuriame yra turistų lankomas vyskupo Motiejaus Valančiaus muziejus, kaimui prižiūrėti numatant atskirą pinigų sumą. „Gyvenviečių nevienodas reikšmingumas, į tai būtina atsižvelgti. Nebus pinigų – Nasrėnuos nešienausim“, – tikino seniūnė. Ją palaikė meras Juozas Mažeika, taręs: „Nasrėnus reikia tvarkyti, nes ten Motiejaus Valančiaus žemė.“ Dėl tikslinių lėšų Nasrėnų kaimo priežiūrai skyrimo neprieštaravo ir kiti seniūnai.

Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo pavaduotojos Reginos Smilingienės tvirtinimu, pagal seniūnų pateiktus poreikius 2017 metų veiklos išlaidoms seniūnijoms papildomai reikėtų kone antra tiek – dar apie 1 mln. Eur prie dabar planuojamų 1 mln. 120 tūkst. Eur. „Rašote be sustojimo ir panaudoti nesugebėtumėte tiek, kiek prašote“, – seniūnus drausmino specialistė. Anot jos, seniūnai prašė pinigų ir seniūnijų administraciniams pastatams remontuoti, gyvenvietėms apšviesti, kitoms reikmėms. „Jeigu atsižvelgtume į visą, ką prirašote, tuomet kultūros, švietimo įstaigoms būtų minusas“, – aiškino Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas, pažymėjęs, jog Seimas Kretingos rajono savivaldybei savarankiškoms funkcijoms (tarp jų yra ir seniūnijų veiklos programos) atlikti 2017-iesiems patvirtino 15 mln. 926 tūkst. eurų rodiklį, ir kad Savivaldybės šių lėšų poreikis yra 2 mln. eurų didesnis. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas prasitarė, jog iš Savivaldybei savarankiškoms funkcijoms numatomų beveik 16 mln. eurų apie 1 mln. eurų planuojama atseikėti bibliotekos ir sporto komplekso statyboms Kretingoje. Iš Valstybės investicijų programos šioms statyboms Savivaldybė tikisi šiemet atitinkamai gauti 250 ir 620 tūkst. Eur. Prisidėdama 1 mln. eurų Savivaldybė paspartintų statybas, kurias Savivaldybės vadovai skelbia prioritetinėmis.

„Seniūnai supranta, kad reikia nusileisti ant žemės ir gyventi iš to, kas yra, daryti tai, kas būtina“, – situaciją apibendrino meras J. Mažeika.

Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininko pavaduotojas Povilas Turauskis šokosi teigti, jog nauja lėšų seniūnijoms skirstymo metodika yra ydinga. Politikui užkliuvo, kad metodikoje visiškai neatsižvelgta į seniūnijų turimą turtą. Be to, jo įsitikinimu, yra būtina atlikti etatų seniūnijose auditą, keisti lėšų apšvietimui skyrimo tvarką. „Kūlupėnai, turėdami traktorių, nusipirko naują sunkvežimį, kai Darbėnuose viešiesiems darbams įrankius – grėblius – į lengvąjį automobilį murkdo, negali net žiūrėti. Koks Darbėnų seniūnijos ūkis. Nė sunkvežimio neturi“, – akis badančia nelygybe piktinosi P. Turauskis. Jo nuomone, lėšos apšvietimui neturėtų būti dalijamos pagal seniūnijų turimų šviestuvų skaičių. „Darbėnuose, Kašučių gatvėje gal trys lempos kabo, o štai Dimitravas, kur gyventojų vos vienas kitas, blizgėte blizga“, – dėstė jis. Paklausęs, kodėl Salantų miesto seniūnija turi 32 etatus, kai gyventojų skaičiumi ir teritorija daug didesnė Darbėnų – 39, gavo mero Juozo Mažeikos atsakymą: „Pats balsavai, kai prieš kelias kadencijas Savivaldybės taryba Salantų mieste įkūrė komunalinę tarnybą“.

P. Turauskis ir komiteto narys Antanas Puodys pritarė pirmininko V. Lukausko siūlymui įvertinti seniūnijų turimus etatus, jų pagrįstumą. Seniūnijų veiklai skiriamos lėšos naudojamos ryšiams, transportui, komandiruotėms, kvalifikacijos kėlimui, spaudai, kitoms prekėms, komunalinėms paslaugoms, miestų ir gyvenviečių viešajam ūkiui, naujiems sporto aikštynams, vaikų žaidimo aikštelėms įrengti, esamoms prižiūrėti, sporto, kultūrinėms šventėms, varžyboms, stovykloms organizuoti, gatvių pavadinimams ir namų numeriams suteikti, viešojo naudojimo tualetų priežiūrai, šventiniams miestų ir gyvenviečių papuošimams, lietaus kanalizacijos priežiūrai ir plėtrai, kitoms reikmėms.

Nors formuojant Kretingos rajono savivaldybės 2017 m. biudžetą buvo susirūpinta seniūnijų veiklos išlaidų paskirstymo teisingumu, o apie seniūnijų etatus tik užsiminta – didžiąją seniūnijų išlaidų dalį sudaro darbo užmokestis. Tą patvirtina žemiau pateikiama kiekvienos seniūnijos kasmetinė visų išlaidų suma, kurią nesunku palyginti su išlaidomis veiklai.

Be to, 2017 metais Savivaldybės biudžete seniūnijoms planuojama lėšų papildomai: 100 tūkst. eurų – apšvietimo plėtrai, 80 tūkst. eurų – gatvių priežiūrai žiemą, 11,4 tūkst. eurų – seniūnaičių veiklos išlaidoms, 42 tūkst. eurų – Kartenos kapinių užbaigimui.

Didžiuma apšvietimui numatomų lėšų turėtų atitekti Kretingos seniūnijos Rūdaičių gyvenvietei, kur bus naikinama 3 tūkst. 800 metrų oro linijų, kurios bus keičiamos požeminiais kabeliais, o seniūnija privalės pasirūpinti 85 naujų šviestuvų pastatymu.

Seniūnijų išlaidos bendrame Savivaldybės biudžete sudaro apie 6 proc., kai švietimui išleidžiama 51,2 proc., socialinei paramai – 10,1 proc., vietiniam ūkiui (keliams) – 81,8 proc., kultūrai – 6,4 proc. biudžeto pinigų. Praėjusių – 2016 – metų Savivaldybės biudžetas su viršplaninėmis lėšomis siekė 32,9 mln. Lt, šiemet be investicijų planuojamas 31,9 mln. eurų biudžetas, su investicijomis jis turėtų būti panašus į pernykštį.

---

Seniūnijų veiklai 2016 metais išleistos ir 2017 metais planuojamos lėšos (tūkst. eurų) ir gyventojų skaičius:

Darbėnų 57,7 – 46,6 – 4716

Imbarės 20,5 – 27 – 2168

Kartenos 24,2 – 23,3 – 1780

Kūlupėnų 20,4 – 15,5 – 1725

Kretingos 59,95 – 52 – 5275

Žalgirio 23,1 – 34 – 3400

Kretingos m. 881,35 – 881,3 – 19500

Salantų m. 30,8 – 21,4 – 1650

Vydmantų nuo liepos 1 d. 19,1 – 2480

---

Bendros seniūnijų išlaidos (veiklai, priemonėms ir darbo užmokesčiui) 2016 m. faktinės ir 2017 m. planuojamos (tūkst. eurų):

Darbėnų 151,2 – 146,7

Imbarės 74 – 90,6

Katenos 78,6 – 80,1

Kūlupėnų 73,2 – 70,2

Kretingos 152,15 – 146

Žalgirio 87,6 – 102,9

Kretingos m. 949,75 – 950,5

Salantų m. 126,6 – 119,8

Vydmantų – 43,7


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas