|
|
|
Debatai – politikų ir jaunimo priešpriešoje
Viena svarbiausių šių dienų aktualijų – Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Šiais metais į juos dedama daug vilčių. Kol visuomenės informavimo priemonėse eskaluojamos dabartinių šalies valdytojų ir kandidatų nuodėmės, balsavimo teise ypač raginami pasinaudoti ir jaunuoliai, jau turintys tokią galimybę. Kretingoje vykę politikų debatai – šio tikslo vedinos iniciatyvos „Žinau, ką renku“ rezultatas.
„Ne visada politikų pažadai ir tai, ką mes girdime, tampa realiais darbais. Mūsų veiklos tikslas – kad tie pažadai būtų įgyvendinti, o jaunas žmogus eitų balsuoti ir tai darytų sąmoningai, suprasdamas, kad taip jis pats sprendžia savo likimą“, – debatų pradžioje „Žinau, ką renku“ vizijas pristatė iniciatyvos koordinatorius Kretingos rajone bei Palangoje dešimtokas Joris Mykolas Kavolis. „Labai maža jaunų žmonių dalis dalyvauja rinkimuose“, – kalbėjo moksleivis, susirinkusiems atskleisdamas neraminančią statistiką: 2015 metų savivaldos tarybų rinkimų pirmajame ture savo balsą išreiškė viso labo 31 proc. 18–35 amžiaus jaunų žmonių. Ir nors visoje šalyje pilietiškai nusiteikęs jaunimas, regis, taiso šią padėtį, buriasi į iniciatyvines grupes, siekdamas užtikrinti skaidrią politiką ir raštingą rinkėjo pasirinkimą, Kretingos–Palangos apygardos rinkimų debatų publikoje jaunų veidų stigo. Auditorijos teismui politikus atidavė Kretingos–Palangos rinkimų apygardos debatų moderatorė, Kretingos rajone gimusi viena žinomiausių Lietuvos televizijos žurnalisčių Rita Miliūtė. Savo pozicijas renginyje gynė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Vaidotas Bacevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Antanas Vinkus, Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatė Jolita Vaickienė, Lietuvos laisvės sąjungos (Liberalų) kandidatė Janė Narvilienė ir Centro partijos kandidatas Nerijus Stasiulis. Aptarė užimtumo problemą Debatų metu buvo aptartos įvairios su valstybės valdymu susijusios sritys – ekonomika, kultūra, švietimas, nepamiršta aptarti ir jaunimo užimtumo temą. Nuskambėjus klausimui, kokių gi priemonių imtųsi kandidatai šios problemos sprendimui, socialdemokratas A. Vinkus išskyrė norą sukurti ir įgyvendinti programą, kuri apimtų sklandų jauno žmogaus perėjimą iš švietimo sistemos į savarankišką darbinę karjerą. Liberalė J. Vaickienė sakė, jog naujasis Darbo kodeksas jau yra palankus jaunimo užimtumui didinti, o kaip naują būdą kovoti su šia problema įvardijo reikiamybę skatinti smulkųjį verslą, pirmus metus atleidžiant nuo mokesčių. Konservatorius V. Bacevičius išskyrė švietimo sistemos stiprinimą, taip pat ir popamokinių veiklų skatinimą, o N. Stasiulis pabrėžė, jog švietimo sistema apskritai turi būti orientuota į tai, kad jaunas žmogus pradėdamas profesinį gyvenimą žinotų, kas jam patinka. J. Narvilienė išsakydama savo poziciją teigė, jog mokyklose būtina ugdyti pilietiškumą, ir pridūrė, kad veiklų jaunimui tikrai yra: „Laidoje „Duokim garo“ jis ir šoka, ir dainuoja, ir yra suvienytas įvairiausių veiklų“. Beveik visi kandidatai pasisakė ir už įvairių projektų, asociacijų bei organizacijų inspiravimą. Požiūriai išsiskiria Pasiteiravus „Žinau, ką renku“ koordinatoriaus, kaip vertina debatuose dalyvavusius politikus, jų pasirodymą, J. M. Kavolis teigė, jog buvo malonu, kad visi kandidatai geranoriškai sutiko dalyvauti, o viso renginio metu pavyko išlaikyti konstruktyvią ir etišką diskusiją. Tiesa, moksleivis neneigė, nors kandidatai pasirodė gana neblogai, į kai kuriuos klausimus taip ir neteko išgirsti konkretaus atsakymo. „Debatų metu uždavus jaunimui rūpinčius klausimus, gautus iš tiesioginės transliacijos žiūrovų, teko pastebėti, jog tam tikrais atvejais politikų ir jaunimo požiūriai dėl užimtumo išsiskiria, – sakė J. M. Kavolis. – Paklausus, ką kandidatai žiemos vakarą veiktų Kretingoje ar Palangoje, teko išgirsti pasiūlymų važiuoti dviračiais ant ledo, pasivaikščioti po Kretingos vienuolyno kiemą ar aplankyti Žiemos sodą.“ Balsavimo teisės dar neturintis vaikinas sakė, jog konkrečios pozicijos, susijusios su politika, neturi, stengiasi likti nešališkas, nes, jaunuolio žodžiais tariant, užsiimant šia veikla, tai būtų tarsi spjūvis į veidą pagrindinei iniciatyvos idėjai. Keičia požiūrį Moksleivis tikino, jog nėra iš tų jaunų žmonių, kurie burba dėl to, kokia bloga ar nupirkta yra Lietuvos valdžia. „Burbant niekas nepasikeis. Manau, Lietuvos valdžia yra rinkėjų veidrodis, ir tai, ką matome, yra atvaizdas to, kaip atsakingai mes balsuojame“, – teigė jis. Anot iniciatyvos koordinatoriaus, pasyviam jaunimo dalyvavimui rinkimuose įtaką daro daug veiksnių. „Kai kurie neranda tinkamo kandidato, nėra pakankamai apie juos informuoti. Galbūt vyrauja nuomonė, jog jaunimas nieko nepakeis, todėl nusivylę jie nenori kištis į politiką“, – svarstė moksleivis. J. M. Kavolio teigimu, veikla, bendradarbiaujant su kitomis iniciatyvomis, jau keičia padėtį. Daugelyje Lietuvos miestų rengiami debatai, į kuriuos jaunimas gali laisvai ateiti ir susipažinti su kandidatais. Tam skirta ir „Žinau, ką renku“ iniciatorių prižiūrima internetinė platforma, kurioje klausimą politikui galima užduoti neišeinant iš namų, paprasčiausiai užsiimant kasdiene savo veikla. „Jaunimas laikui bėgant turi suprasti, jog vienoje ar kitoje vietoje padėtas kryžiukas sprendžia jų gyvenimą ateinantiems ketveriems metams“, – teigė J. M. Kavolis.
Nijolė BERTAŠIŪTĖ
„P. n.“ akademijos narė |
|
