|
|
|
Kretingai dovanojo senovinius gobelenus
Šį rugsėjį Kretingos muziejus sulaukė itin vertingos geradarių dovanos – dviejų senovinių gobelenų, išaustų, manoma, XVIII a. vienoje iš Vokietijos manufaktūrų. Taip pat sulaukta ir Kretingos krašto kūrėjų rankomis sukurtų meno vertybių.
Papuoš grafo biblioteką Išskleisdamos dar supakuotus gobelenus, Kretingos muziejaus darbuotojos stebėjosi ne tik vienoda jų atlikimo technika, bet ir gobelenų tematika, vaizduojančia tą patį riterį. Vienas iš gobelenų vadinasi „Riteris Maksimiljanas vyksta į Orleo miestą“, o kitas, beje, geriau išsilaikęs – „Riteris Maksimiljanas grįžta iš Orleo miesto“. Abu gobelenus muziejui padovanojo klaipėdietė anglų kalbos dėstytoja Tatjana Bogdanova. „Mecenatė pasakojo, kad gobelenus ji pirko dar sovietmečiu Sankt Peterburgo turguje iš senovinių vertybių kolekcininko ir laikė juos namų rūsyje. O šią vasarą, apsilankiusi Kretingos muziejuje, liko sužavėta dvarų kultūros aplinka, – ji sakė, kad, pamačiusi ekspozicijas, ir nusprendė, kad čia jos gobelenams bus tinkamiausia vieta“, – pasakojo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.
Gobelenai buvo išimti iš medinių rėmų, – juos ketinama išgabenti į Prano Gudyno restauravimo centrą, kad specialistai patikslintų amžių, galbūt nustatytų ir tikslią vietą, kur buvo sukurti. „Ligi šiol panašių eksponatų muziejus dar neturėjo. Dar tiksliai nežinome, kurioje iš muziejaus salių eksponuosime gobelenus, bet manome, kad jie labiausiai tiktų grafo Juozapo Tiškevičiaus bibliotekoje. Prie gobelenų būtinai pridėsime kortelę su mecenatės pavarde“, – sakė muziejaus vadovė, džiaugdamasi, kad investicijos į Kretingos muziejų sugrįžta ir gausėjančiais jo lankytojais, ir eksponatais.
Perdavė šeimos relikviją V. Kanapkienė sakė, jog praėjusią savaitę muziejus sulaukė dar vienos dovanos: kraštietė profesorė Elena Ėringienė padovanojo liaudies meno kūrinį – Dievo Motinos skulptūrą iš jos gimtinėje, Mončių kaime, stovėjusios senos medinės koplytėlės. Profesorės gimtinė – Mončių dvarvietė – neišliko, tačiau jai atminti giminės buvo pastatę koplytėlę, prie kurios rinkdavosi per šventes, o kaimo žmonės sueidavo pagerbti savo praeitį. „Kai privatų žemės sklypą įsigijo kiti asmenys, profesorė paskambino ir paklausė, ar nenorėtume priglausti skulptūros. Koplyčia senosios vietoje buvo statyta 1989 m., ji pradėjo nykti, ir profesorė su artimaisiais nusprendė Dievo Motinos skulptūrą padovanoti mūsų muziejui“, – papildė Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas. Skulptūra – netradicinė, nes yra masyvi: „Galbūt ji buvo nukopijuota nuo bažnytinės“, – svarstė istorikas. Sprendžiant pagal E. Ėringienės knygą „Iš Moncevičių giminės“, J. Kanarskas mano, jog skulptūra galėjo būti sukurta vietinių liaudies meistrų XX a. pradžioje. E. Ėringienės giminaičiams muziejininkai taip pat pasižadėjo skulptūrą eksponuoti, tačiau dar nenusprendė, kur ji stovės – etnografinėje ekspozicijoje Vandens malūne, ar Kretingos krašto – Ūkvedžio name.
Pasipildė Antano Drungilo kolekcija Šią vasarą Kretingos muziejus pasipildė dar 2 Kretingos krašto kūrėjo Antano Drungilo paveikslais: pagal bažnytinius paveikslus jis sukūrė šventųjų: 1983 m. – Maksimiljano Kolbės, o 1985 m. – Jono Bosko portretus. Kitoje paveikslų pusėje autorius pasirašė bei nurodė, kad kopijos darytos iš nespalvotų nuotraukų. Abu šie autoriniai paveikslai, kaip, beje, ir šūsnis kitokių bažnytinių paveikslų kopijų, į muziejų pateko kretingiškio tautodailininko Česlovo Gabrio rūpesčiu. „Antano Drungilo paveikslų kolekcija Kretingos muziejuje yra pati gausiausia – jau turime per 20 šio autoriaus darbų, ir ši kolekcija vis pasipildo. Žinome privačiose kolekcijose esant dar nemažai A. Drungilo paveikslų“, – teigė Kretingos muziejaus Dailės skyriaus vedėja Danutė Šorienė.
|
|
