Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Neseniai Darbėnuose, per Petrines surengtą miestelio šventę, žmonės turėjo galimybę pasiklausyti maestro Stasio Povilaičio koncerto. Bendraudamas su „Pajūrio naujienomis“, dainininkas juokavo, jog koncertuodamas kretingiškiams ar darbėniškiams, jaučiasi esąs tartum tarp kaimynų. Mat Palangoje praleidęs jaunystę, S.Povilaitis kurortą ir šiandien laiko savo namais.

Sausį 60-ąjį jubiliejų atšventęs Stasys Povilaitis sakė, jog per keturias dešimtis koncertinės veiklos metų į sceną buvo lipta bene 10 tūkstančių kartų.

Darbėnuose nešiojo plytas

Dainininkas juokavo, kad per koncertą Darbėnuose kažkas iš žiūrovų šūktelėjo: „Stasiau, ar prisimeni, kaip mums sporto salę statei. Iš tiesų teko dirbti statybose ir Darbėnuose statyti mokyklos sporto salę. Pamenu, kai mūrijome sienas, buvo žiema. Kai atšilo orai, teko lieti vandeniu ir veržti sienas. Vykdytojai už broką tąsyk gavo pylos“.

Maestro S.Povilaitis pasakojo, jog dirbti į statybas jis nuėjo vos pabaigęs aštuonmetę mokyklą. Jo šeima iš Kauno persikraustė gyventi į Palangą, kai vaikinui buvo 14-ka metų. Ligi tol Stasys mokėsi specialiojoje muzikos mokykloje Kaune, dainavo berniukų chore. Palangoje jis pradėjo dainuoti kultūros namų estradiniame ansamblyje. Būdamas 16-kos su vienmečiais – Viktoru Malinausku, Alfredu Maciumi – įkūrė jaunimo ansamblį ir grodavo tuomet pamėgtose vietose: „plaščiadkoje“, „Birutės“ naktiniame bare, „Jūros“ restorane.

„Tokia muzikinė veikla tuomet nederėjo prie mokinio įvaizdžio. Todėl ir teko išeiti į vakarinę mokyklą. Palangoje tuo metu tetrūko dviejų rūšių darbininkų - prekybininkų ir statybininkų, todėl ir pasirinkau statybą“, - prisiminė dainininkas.

Humoro nestokojantis maestro atviravo nė nesitikėjęs, jog pats sau pasistatys ir klubą, kuriame šiandien pamėgo koncertuoti: „Laukinių Vakarų Salūnas“ įsikūrė buvusiame kino teatre „Jaunystė“, kurio sienas kažkada jam yra tekę mūryti.

Krimstelėjo žurnalisto duonos

Sykį į kūrybinę stovyklą Palangoje atvykęs kompozitorius Mikas Vaitkevičius išgirdo dainuojant Stasį Povilaitį ir pasidomėjo, ką šis ketinąs veikti po vakarinės mokyklos. Vaikinas pasisakė, jog traukia žurnalistikos studijos. Mat nuo vaikystės mėgęs „graužti“ knygas. Įstosi – ateik, pasakė kompozitorius. Įstojęs į Vilniaus universitetą, S.Povilaitis buvo pakviestas dainuoti ansamblyje „Ritmas“. Dainavo naktiniame klube „Dainava“.

Tačiau muzika „paviliojo“ būsimą žurnalistą: studijas nuo trečio kurso baigė neakivaizdžiai, parašė vos vieną kitą straipsnį laikraščiams, kaip vedėjas šmėstelėjo televizijos laidose. Tačiau jau 23-jų S.Povilaitis tapo Nacionalinės filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai“ solistu, vėliau dainavo didžiausio populiarumo 1970-1980 m. sulaukusiame estradiniame ansamblyje „Nerija“. Pastaruosius du dešimtmečius dainininkas rengia autorines programas ir koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje. Už nuopelnus muzikai maestro, greta daugybės nominacijų ir premijų, yra apdovanotas ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V-ojo laipsnio ordinu.

Polinkis į humanitarinius dalykus bei žurnalistikos studijos, pasak maestro, labai praverčia ir šiandien, pačiam kuriant dainų tekstus, rimuojant posmus.

S.Povilaitis, paklaustas, ar galėtų mintyse suskaičiuoti, kiek sykių per keturis dešimtmečius muzikinės veiklos jis lipo į sceną, atsakė: „Negaliu garantuoti už tikslumą, bet skaičius artėja prie 10 tūkstančių“. Dainininkas išleido 18 solinių albumų.

Maestro tikino nekeliąs sau klausimo, kodėl kai kurios jo dainos, tapusios šlageriais, yra populiarios jau kone pusšimtį metų. Jas niūniuoja jau kelios užaugusios kartos. „Yra banalios gyvenimiškos situacijos: tarkim, susitikimai, išsiskyrimai. Pasitelkiu savąją gyvenimo filosofiją ir stengiuosi nebanaliai, sklandžiai išguldyti mintis tekstuose apie banalius dalykus. Žmogui galbūt įstringa frazė ar ritmas, jis nori vėl tą dainą išgirsti“, - apie klausytojų pamėgtas dainas, tokias, kaip „Tiltai“, „Švieski man vėl“ populiarumą samprotavo dainininkas.

Maestro negalėjo išskirti, kurios dainos jam pačiam iš viso muzikinio kraičio yra brangiausios. Tik patikino, jog kas dvejus metus repertuarą papildo naujomis dainomis. Maždaug penktadaliui savo atliekamų dainų tekstus sukuria pats.

Televizija žvaigždės „nenukaldins“

Paklaustas, kaip vertina, kai pretendentai į „žvaigždes“ TV laidose plėšia S.Povilaičio dainas, maestro reagavo atlaidžiai: „Gyvenimas tas “žvaigždes“ sustato į savo vietas. Manau, kad dainininkas yra vienetinis dalykas, jis yra palytėtas Aukštesnės jėgos. Jo negalima nukaldinti jokiame žvaigždžių fabrike ar kalvėje. Tie fabrikai ir kalvės yra šou verslo dalis. Vos surinko dainuojantį jaunimą iš gatvės – ir jau „žvaigždės“. Šou kaip rungtynėse – tiek balų surinko, tiek iškrito, tiek liko.

Manau, kad tarp jaunimo yra palytėtų, tik jie neturi galimybių išlįsti , būti girdimais. Tokie, kaip Merūnas ar Vilija, galbūt anksčiau ar vėliau būtų buvę pastebėti ir be kalvių ar fabrikų“.

Pasak maestro , balsą galima išlavinti, tačiau tembras – tai Dievo dovana. Yra balsų, kurių neužmirši. Toks neužmirštamas, anot jo, yra Ingos Valinskienės balsas, kuris glosto širdį.

Maestro savaitgaliais koncertuoja firmų prezentacijose, kolektyvų šventėse, vakarėliuose.

Jis susitaiko su tuo, jog pilnų salių šalies miestų kultūros centruose, kaip sovietmečiu, rečiau besurinksi. „Su tokiomis žvaigždžių dešimtukų „kalvėmis“, kurias rengia televizija ir jų turais po Lietuvą, konkuruoti neįmanoma. Televizijos reklama – galingas dalykas“, - tikino S.Povilaitis.

S.Povilaičio žodžiais, jo gyvenimas padalintas tarp dviejų vietovių - pajūrio ir sostinės: vasaras iki spalio jis leidžia nuosavuose namuose Palangoje, o žiemą grįžta į namus Vilniuje. Maestro mano, jog kurortai yra savotiška jo kūrybos prezentacija, nes čia suplūsta žmonės iš visos Lietuvos.

Netektų balso - neprapultų

Vasaromis Palangoje apsistoja visa S.Povilaičio šeima – žmona Birutė, duktė Agnė ir dvi numylėtinės katės. Palangoje gyvena ir jo motina, 83-jų Marija. Dainininkas prisipažino ir pats buvęs vienturtis, ir tesusilaukęs vienturtės atžalos.

Paklaustas, kaip šeima reaguoja į gerbėjų skambučius, maestro atlaidžiai šypsojosi: „Dabar jau nebesulaukiu įkyrių skambučių“. Tačiau patikino, jog niekuomet nėra išmetęs į šiukšlių dėžę nė vieno neperskaityto gerbėjos ar gerbėjo laiško.

Maestro neslėpė nei savų pomėgių, nei įpročių. Jis sakė mėgstąs būti gamtoje: prie jūros, miške. Mėgsta vaikštinėti, plaukioti. Jo rytas prasideda puodeliu žalios arbatos, po to - balinta kava. Pusryčiams S.Povilaitis valgo kukurūzų, sojų arba miežių košę, virtą vandeny, su trupučiu svieto. Po to iki pietų jis mėgaujasi jūra: „Pradedu maudytis, kai jūroje - plius 12, ir baigiu prie tos pačios temperatūros“, - apie kasdieninį įprotį pasakojo pašnekovas.

Pietums jis valgo sriubą – daržovių su frikadelėmis, burokėlių, užkąsdamas skrudinta rupia duona. Po to – valanda pietų miego. O per mūsiškę vakarienę maestro su šeima valgo tikruosius pietus – troškintą, garintą ar ant grotelių keptą žuvį arba mėsą. Svarbu, kad patiekalas būtų paruoštas be riebalų. Vienok, rankose smilkstanti cigaretė – taip pat S.Povilaičio kasdienybės dalis. Maestro tikino nepropaguojąs rūkymo, tačiau šio įpročio negalįs atsisakyti nuo jaunumės. „Kai dainuoju, plaučiai išsivalo“, - juokavo optimizmo ir subtilaus humoro nestokojantis dainininkas.

Maestro požiūris į gyvenimą, kurio kreivė pakrypo žemyn, grįstas sava filosofija: „Kiekvienas amžius – savotiškai žavus. Turi tenkintis ir vertinti tai, ką turi. Deja, daug žmonių nesugeba to padaryti, iš čia – ir jų mėgavimasis nelaimingųjų būsena. Išaušo diena – ir gerai, lyja lietus – irgi gerai. Reiškia grybų bus“, - džiūgavo pašnekovas.

Jis tikino pagal Zodiaką esąs ožiaragis, o tai reiškia – nepasiduodąs gyvenimo sunkumams, priimąs jo iššūkius. Jeigu staiga atsitiktų taip, jog netektų balso, jis įsitikinęs, jog tikrai neprapultų. „Sugalvočiau įdomios veiklos. Gal užsiimčiau verslu. Va, ir dabar savo poilsiavietėje nuomoju kambarius“, - atviravo S.Povilaitis.

Kretingiškiams jis taipogi sakė norįs palinkėti optimizmo, o karteniškiams – kad greičiau nuslūgtų Minija: „Niekada nemaniau, kad Kretingos rajonas gali tapti nuolatinių potvynių zona“, - stebėjosi dainininkas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas