Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Molėtų eitynės uždegė ir kretingiškius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2016-09-02
Kretingos žydų kapinėse ilsisi nemažai miestui nusipelniusių žmonių, tačiau patiems identifikuoti jų kapavietes – sudėtinga, dėl nesuprantamų hebrajiškų rašmenų.

Brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis pastebėjo, kad kretingiškiai vis dar negerbia žydų kapinėse palaidotų ir nukankintų žmonių atminimo: „Mėtosi švirkštai, skraido šiukšlės, o vakarais gretimo kvartalo žmonės išveda ten nukakinti šunis. Argi lietuviai taip elgiasi savose kapinėse“. Pakeisti visuomenės požiūrį į neseną praeitį, nuo miesto veido nutrynusią gausią žydų bendruomenę, pasiryžę solidarumo eitynėse Molėtuose dalyvavę pedagogai Vilius Adomaitis, Saulius Šopaga ir Darius Petreikis.

Vis dar apeinama tema

Anot V. Adomaičio, eitynes Molėtuose organizavęs režisierius Marius Ivaškevičius pagaliau garsiai visai Lietuvai pasakė tai, kas glūdėjo mumyse, tik neišdrįsdavome šito pripažinti – kad žydus žudė lietuviai.

„Žudė kaip žvėrys: kiekviename miestelyje buvo ne po 2–3 žydšaudžius, o atsirasdavo po dalinį. Kiek dar buvo tokių, kurie žiūrėjo pro užuolaidų plyšį, o treti netgi pritarė – neva, taip jiems ir reikia. Todėl šiandieną garsiai ir nekalbame, apeiname šią temą – tarsi nebūtų žydų kapinių, masinių žudynių vietų, kuriose kretingiškiai kakina šunis. Darbėniškiai bijo įamžinti iš čia kilusią pasaulinę garsenybę Davidą Volfsoną, nes, neduokdie, ateis žydai ir pareikalaus susigrąžinti turtą. Pamanykit, lietuviai gali reikalauti grąžinti nusavintą turtą, o žydai – ne“, – samprotavo V. Adomaitis.

Jo mintį pratęsė S. Šopaga: „Negalime apsimesti, kad mūsų mieste nieko neįvyko: buvo žydų bendruomenė – gyveno ir staiga dingo žmonės. Man keisčiausia, kad ligi šiol nebuvo aiškaus kaltės suvokimo – dalyvavo lietuviai holokauste ar ne. Sovietmečiu aiškindavo, kad dalį žydų išvežė, kiti patys išvyko, o dėl išžudytųjų kaltino vokiečius. Istorija negali būti vienpusė – tremties, partizanų, holokausto, ji paliečia ir kiekvieną asmeniškai.

„Eisime pas tuos, kurie mūsų ten laukė tris ketvirčius amžiaus. Tikiu, kad mirdami jie vis dėlto žinojo: ta diena ateis ir Lietuva atsisuks į juos. Ir tada jie sugrįš į ją. Nes Lietuva buvo jų namai“, – tokiais žodžiais socialiniuose tinkluose lietuvius į eiseną Molėtuose ragino dramaturgas Marius Ivaškevičius.

Galvoju, kad reikia atlikti kažkokį simbolinį veiksmą, kad aš nesu abejingas savo miesto praeičiai. Prisiminiau, kaip genialiai yra pasakęs Viljamas Folkneris, kad praeitis nemiršta – praeitis nepraėjo“.

Jiedu tvirtino, kad visi trys bendraminčiai vykę į eitynes, nes jiems esą skaudu už tai, ką padarė mūsų tautos atmatos. Jie norėtų sutelkti kitus kretingiškius, kad žmonės pirmiausiai realiai suvoktų įvykusios tragedijos mastą, ir galbūt, Molėtų eitynių pavyzdžiu, kai keliatūkstantinė minia per miestą patraukė į žudynių vietą, atkartotų aukų nueitą kančios kelią.

Siūlė įrengti ekspoziciją

„Holokausto istorija yra tragiška ir lietuvių tautos, o taip pat – ir mūsų miesto istorija. Aplink Kretingą – daug masinių žydų žudynių vietų, kurios privalo būti pažymėtos ir sutvarkytos“, – įsitikinęs D. Petreikis, tačiau tų vietų tvarkymas – miesto valdžios reikalas, o jų rūpestis esąs šviesti ir telkti visuomenę.

Į neaptvertas kapines vis dėlto prasibrauna kaimynystėje besiganančios ožkos.

V. Adomaitis įsitikinęs, kad net tarp rajono politikų tebevyrauja provincialus Kretingos miesto bendruomenės suvokimas pagal tautinį jos suskirstymą: „Kai tik taryboje svarstomas klausimas apie pasaulinio lygio žydų tautybės asmenų įamžinimą, skeptiškai dalijama – jis žydas, lenkas, rusas, lyg nebūtų kretingiškis“.

S. Šopaga taip pat tvirtino esąs Kretingos muziejaus tarybos narys ir, Ūkvedžio name atidarant naują Kretingos krašto ekspoziciją, siūlęs atskirą kambarį skirti Kretingos žydų bendruomenei. „O kodėl turėtų būti, – man buvo atsakyta. Tarsi ji nė neegzistavo. Betgi žydai buvo ryškus mūsų miesto savitumas. Ir labai apmaudu, kad šiandieną šalia mūsų nebėra stiprios ir pavyzdingos jų bendruomenės, kuri labai rimtai žiūrėjo į mokslą, švietimą, šeimą. Nebeturėdami į ką lygiuotis ir su kuo konkuruoti, mes praradome stiprius pavyzdžius, kaip dirbti, uždirbti, investuoti, nemokame tinkamai elgtis su pinigais“, – įsitikinęs pedagogas.

Atokios kapinės traukia lankytojus: deja, ne pagerbti jose besiilsinčius ar nukankintus žmones, o nežabotoms pramogoms.

Ar Darbėnai įsileis įžymybę

Kretingos muziejaus direktorės pavaduotojas Julius Kanarskas, neseniai išvien su Turizmo informacijos centru išleidęs knygą apie Kretingos žydus, nenorėjo sutikti, kad krašto istorijos ekspozicijoje nėra paminėta žydų bendruomenė.

„Ekspozicijoje pateikti pagrindiniai Kretingos miesto istorijos akcentai, parodyta, kad veikė įvairių religinių konfesijų šventovės, greta katalikų – evangelikų liuteronų, rusų stačiatikių ir žydų. Mes nesistengėme skirstyti kretingiškių pagal tautybes ir išskirti žydus iš kitų Kretingos miesto žmonių. Jų tautybė nėra akcentuota, tačiau stenduose lankytojai pagal pavardes gali matyti, kad kone visa prieškario pramonė, verslas, aptarnavimo objektai buvo sutelkti žydų rankose“, – tvirtino J. Kanarskas.

Jis mano, jog atkuriant istorinį teisingumą, pirmas žingsnis jau žengtas: dviem kalbomis – lietuvių ir anglų –išleista knyga apie Kretingos žydų bendruomenės istoriją. O šį rugsėjį, minint Lietuvos žydų genocido 65-metį, Kretingos muziejus ketina surengti mokslinę konferenciją.

Antrasis žingsnis taip pat jau įpusėjęs – statomos nuorodos į žydų atminimo vietas, o trečiasis – šviesti visuomenę: „Turėtų burtis iniciatyvinės grupės, rengiami renginiai, atsimenamos vietos ne tik Kretingoje, bet ir Darbėnuose, Salantuose, Kartenoje, kur gyveno ir dirbo įžymesni tų miestų pramonininkai, švietėjai, veikė vaistinės. Tuomet nebebijosime ir Davido Volfsono įsileisti į Darbėnus“, – savo poziciją išdėstė J. Kanarskas.

Kretinga buvo ir žydų namai

Senosios žydų kapinės Akmenos upės šlaite, Šv. Klaros vienuolyno pašonėje, J. Kanarsko teigimu, yra kultūros paveldo objektas, kuriuo ir privalo rūpintis atsakinga institucija. „Yra atitinkama rajono politika, ir kiekvienas tegul dirba savo darbą. Turėtume parengti strategiją, kaip saugosime žydų tautos paveldą. Manyčiau, kad reikėtų tartis su žydų bendruomene, kaip saugoti kapines, kuriose kelis šimtmečius žydai laidojo savo tautiečius, o karo pradžioje ten buvo šaudomi žmonės. Aš įsivaizduočiau, kad turėtų būti stendas, kuriame išskirti žymesni ten palaidoti žydai. Mes, lietuvių istorikai, gerai nežinome nei jų praeities, nei kas palaidota, nes antkapiuose neįskaitome hebrajų rašmenų“, – kalbėjo J. Kanarskas.

Žydų kapinių priežiūra Kretingos miesto seniūnija įpareigojo rūpintis bendrovę „Kretingos komunalininkas“. Jos vadovė Renata Surblytė neslėpė, jog pastaruoju metu šio paveldo objekto priežiūrai kreipiamas didesnis dėmesys, negu buvo anksčiau, nes dažniau jas aplanko žydų palikuonys. Be to, kapines tvarkė iš Vokietijos atvykęs mokinių būrys.

„Mūsų darbuotojas jas apžiūri kas savaitę, o viešuosius darbus dirbantys asmenys renka šiukšles. Pernai buvo problemų dėl ganomų ožkų, – šiemet šeimininkę įtikinome, kad ten jų neberištų. Anksčiau šienaudavome minitraktoriumi, tačiau dabar, žydų bendruomenei pareiškus pageidavimą, šienaujame trimeriu, kad nepažeistume arčiau paviršiaus esančių palaikų“.

Vadovė tvirtino, jog ligi rugsėjo vidurio ketinama sutvarkyti kapinių šlaitą – išpjauti krūmus, išgenėti medžius kapinių šlaite. Žydų bendruomenė prašė aptverti kapinių teritoriją, tačiau sąnaudos – per didelės, ir seniūnija jų prašymo neišpildė. “Ketiname pastatyti kapinių informacinį stendą bei ženklą, kad po teritoriją draudžiama vedžioti šunis“, – kalbėjo R. Surblytė.

Anot J. Kanarsko, XIX a. viduryje žydai sudarė daugiau kaip pusę Kretingos gyventojų, – jų rankose buvo sutelkta 75 proc. pramonės, prekybos, verslo objektų, o XX a. pradžioje žydai valdė 100 proc. šių objektų. Tarpukariu Kretingoje gyveno 40 proc. žydų, jiems priklausė 80–90 proc. viso rajono pramonės įmonių, parduotuvių, amatų dirbtuvių ir pan.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas