Geros mokyklos modelį prilygino žemėlapiui į sėkmę

Vakar Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko tradicinė rajono mokyklų vadovų rudens konferencija „Ugdymo kokybės gerinimo galimybės“.

Svarbiausias rodiklis – mokinio pasiekimai

Anot Švietimo skyriaus vedėjo Antano Sungailos, gerą mokyklą kiekvienas žmogus gali suprasti skirtingai, nes gėrio samprata yra subjektyvi kategorija. Tai, ką mokytojai laiko svarbiais mokymosi rezultatais, nebūtinai svarbu mokiniams, tėvams, mokyklos vadovybei ar vietos bendruomenei.

Šiuolaikiniai tėvai, rinkdami savo vaikams mokyklas, be viso kito, domisi ir kokie specialistai jose dirba, kokia specialistų kvalifikacija, ar jie suinteresuoti tobulintis, kokia mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema, kaip organizuojamas neformalusis ugdymas.

Švietimo įstatymas paskutiniuosius ikimokyklinio ugdymo metus įteisina kaip priešmokyklinį ugdymą, kuris nuo 2015-ųjų buvo visuotinis, o nuo šių metų rugsėjo 1-osios tampa privalomu. Atnaujintoje Bendrojoje priešmokyklinio ugdymo programoje ypač akcentuojami vaiko socialiniai, pažintiniai, kūrybiniai, mąstymo gebėjimai.

Kretingos rajone nuo 2015-ųjų įsteigtos 5 naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės: mokykloje-darželyje „Žibutė“, Marijos Tiškevičiūtės ir Rūdaičių mokyklose, Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre. Nuo šios rugsėjo 1-osios steigiamos 3 naujos ikimokyklinio ugdymo grupės.

Praėjusių metų rugsėjo 1-osios duomenimis, pagal bendrojo ugdymo programas Kretingos rajono mokyklose ugdėsi 4 tūkst. 859 mokiniai, pagal priešmokyklinio ugdymo programą – 377, o pagal ikimokyklinio ugdymo programas – 1 tūkst. 188 vaikai.

Pasak A. Sungailos, per pastaruosius 4 metus 670 mokinių sumažėjo, tačiau mažėjimas stabilizuojasi.

Svarbiausias mokyklos veiklos rodiklis – ugdymo rezultatai, mokinių pasiekimai. Svarbi prielaida siekiant gerų mokymosi rezultatų – mokyklos lankomumas. Vedėjo nuomone, pirmiausia reikėtų nustatyti pamokų nelankymo priežastis ir ieškoti priemonių problemoms išspręsti. Galbūt lemia mokinių sveikata, galbūt – tėvų abejingumas vaiko pasiekimams, žema mokymosi motyvacija, gal – patyčių baimė. Tačiau džiugu tai, kad per 2015–2016 mokslo metus, palyginus su ankstesniais metais, praleista 66 tūkst. 668 pamokomis mažiau.

Savo pranešime vedėjas taip pat akcentavo būtinybę spręsti mokymosi krūvių problemą. Galbūt būdas jai išspręsti yra integruotas dalykų mokymas, daugiau dėmesio mokymui mokytis?

Akcentavo ir mokytojo atsakomybę

A. Sungaila apžvelgė ir valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Gaila, bet, palyginus su praėjusių metų rezultatais, šiųmetiniai yra šiek tiek blogesni. Pernai nebuvo neišlaikiusių istorijos, rusų kalbos ir fizikos egzaminų, beveik 2 proc. daugiau buvo išlaikiusiųjų lietuvių k. ir literatūros, 5,3 proc. – informacinių technologijų, 3,3 proc – matematikos, 4 proc. – anglų k., 2 proc. – biologijos, 3,3 proc. – fizikos, 2,7 proc. – geografijos. Šiais metais geresnis tik chemijos egzamino išlaikymo procentas.

„Gebėjimai neateis savaime mokantis dalyką, jei nebus ir mokytojo tikslingo darbo“, – sakė A. Sungaila. Jo teigimu, tarp svarbiausių šių mokslo metų veiklos akcentų – individuali kiekvieno mokinio pažanga, pamokų praleidinėjimo ir vėlavimo į pamokas mažinimas, kvalifikacijos tobulinimas ir pedagogų rengimas orientuojantis į svarbias Lietuvos švietimo sritis.

Anot vedėjo, konkretaus recepto, kaip tapti gera mokykla, nėra. „Bet tas modelis turėtų būti skaitomas kaip žemėlapis, padedantis keliauti geresnės, kokybiškesnės mokyklos link“, – sakė jis.

Kur mažiau mokinių, ten daugiau lėšų

Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko teigimu, švietimui skiriamų lėšų paskirstymas ir panaudojimas – Savivaldybės prioritetas.

Šių metų patikslintame biudžete šiai sričiai patvirtinta 15,4 mln. Eur biudžeto asignavimų, tai sudaro 47,7 proc. viso Savivaldybės biudžeto. Šiemet asignavimai švietimui planuojami 962,3 tūkst. Eur, arba 6,7 proc. didesni negu 2015 m.

Mokinio krepšelis planuojamas 85,4 tūkst. Eur didesnis negu 2015 m., nes krepšelio dydis vienam sutartiniam mokiniui patvirtintas 1 tūkst. 14 Eur, arba 34 Eur didesnis negu buvo pernai.

Gimnazijose iš viso mokosi 1 tūkst. 658 mokiniai. Lėšų, skirtų vienam ugdytiniui, vidurkis – 1 tūkst. 820 Eur. Daugiausia tenka Vydmantų (mokosi 277 mokiniai) ir Darbėnų gimnazijų (mokosi 474 mokiniai) moksleiviams – atitinkamai 1 tūkst. 910 ir 1 tūkst. 850 Eur.Vienam Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniui – 1 tūkst. 790 Eur, Salantų gimnazijos mokiniui – 1 tūkst. 770 Eur.

Pagrindinėse mokyklose mokosi 1 tūkst. 584 mokiniai. Brangiausiai – 3 tūkst. 100 Eur – kainuoja Grūšlaukės pagrindinės mokyklos mokinys, 2 tūkst. 610 Eur – Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos mokinys, mažiausiai – 1 tūkst. 320 Eur – Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokinys. Daugiafunkciuose centruose mokosi 304 mokiniai, vienam Baublių mokyklos-daugiafuncio centro mokiniui krepšelio lėšos sudaro 3 tūkst. 290 Eur, o vienam Kartenos daugiafunkcio centro ugdytiniui – 2 tūkst. 600 Eur.

Pradinėse mokyklose mokosi 815 vaikų. Rūdaičių mokykloje, kurioje 86 mokiniai, vieno mokinio išlaikymas – 2 tūkst. 570 Eur, Kurmaičių pradinėje (101 mokinys) – 2 tūkst. 450 Eur, M. Tiškevičiūtės mokykloje (410 mokinių) – 2 tūkst. 300 Eur ir mokykloje-darželyje „Žibutė“ (218 vaikų) – 1 tūkst. 930 Eur.

Iš lopšelių-darželių daugiausia lėšų – 3 tūkst. 100 Eur – skiriama „Eglutės“ , 2 tūkst. 970 Eur – Vydmantų „Pasagėlės“, 2 tūkst. 830 Eur – Salantų „Rasos“, 2 tūkst. 690 Eur – „Voveraitės“ vienam vaikui. Mažiausiai – 2 tūkst. 380 Eur – „Ąžuoliuko“ vaikui.

Vienam Salantų meno mokyklos ugdytiniui –1 tūkst. 310 Eur, Kretingos meno mokyklos ugdytiniui – 1 tūkst. 300 Eur, Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro mokiniui – 1 tūkst. 280 Eur.

Pasak V. Domarko, atsižvelgus į įstaigų prašymus, iš Savivaldybės biudžeto švietimo įstaigų poreikiams buvo skiriamos ir papildomos lėšos – 24,7 tūkst. Eur smulkiems remonto darbams, festivalių ir švenčių organizavimo išlaidoms apmokėti. Gavus naftos ir dujų išteklių mokesčio pajamų ir iš nepaskirstyto Savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų likučio švietimo įstaigoms dar skirta 126 tūkst. Eur, einamojo remonto darbams atlikti ir pasiruošti naujiems mokslo metams papildomai skirta 15,5 tūkst. Eur, moksleivių išvykai į respublikinę Dainų šventę skirta 10,4 tūkst. Eur.

Kreditiniai įsiskolinimai mažėja

V. Domarko teigimu, bendras kreditinis švietimo įstaigų įsiskolinimas šių metų sausio 1 d. buvo 97,8 tūkst. Eur mažesnis negu pernai. Net keliolika kartų kreditinis įsiskolinimas sumažėjo S. Daukanto progimnazijoje, Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje, Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje.

„Šie metai – pirmi, kai pakanka lėšų darbo užmokesčiui 12-ai mėnesių, skirtos visos pagal metodiką suplanuotos aplinkos lėšos, taip pat – papildomai lėšų ugdymo įstaigų poreikiams įgyvendinti“, – pabrėžė V. Domarkas.

Tęsiami investiciniai projektai: 314 tūkst. Eur skirta Salantų gimnazijai rekonstruoti, 116 tūkst. Eur – Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos kapitaliniam remontui.

Švietimo įstaigų modernizavimo programos lėšų 6 objektams finansuoti šiemet skirta 700 tūkst. Eur.

Kalbėdamas apie socialinę paramą mokiniams, administracijos direktorius teigė, jog pernai nemokamą maitinimą gavo 1 tūkst. 21 mokinys, išlaidos tam sudarė 219,7 tūkst. Eur, o 915 mokinių mokykliniams reikmenims įsigyti buvo skirta 41,7 tūkst. Eur.

Nuo šios rugsėjo 1-osios įvedus naujovę – galimybę mokiniams gauti nemokamus pusryčius, – šiuo metu nagrinėjami 48 prašymai, pusryčių kaina – 0,84 Eur.

Nuo rugsėjo 1-osios mokyklos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti turi būti skiriama ne daugiau kaip 10 proc. nuo lėšų, skirtų ugdymo planui įgyvendinti. V. Domarko manymu, šios nuostatos įgyvendinimas turėtų būti ne tik mokyklų, savivaldybių, bet ir Švietimo ir mokslo ministerijos galvos skausmas.

Su vienais atsisveikino, su kitais pasisveikino

Menine programa ugdymo įstaigų vadovus pasveikino Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleiviai. Buvo daug atsisveikinimo bei pasveikinimo žodžių, jaudulio ašarų ir gėlių.

Su geriausiais linkėjimais į užtarnautą poilsį kolegos išlydėjo ilgametę Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorę Birutą Mikienę, o į naują darbą Klaipėdoje – Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorės pareigas ėjusią Palmirą Jurgilienę.

Buvo pristatytos nuo šios rugsėjo 1-osios prie Kretingos pedagogų švietimo centro prijungtų įstaigų skyrių vedėjos: Pedagoginės psichologinės pagalbos – Vaidota Vaišienė, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo – Virginija Kvietkauskienė, taip pat – Pedagogų švietimo centro direktorės pavaduotoja neformaliajam ugdymui Aurelija Jedenkienė ir Simono Daukanto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Judita Leščiauskienė.

Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė ministrės Audronės Pitrėnienės padėkos raštu apdovanojo, anot jos, visus pedagogų švietimo centrus idėjomis sujudinančią, dirbti įkvepiančią aktyvią pedagogų bendruomenės narę Adelę Mazeliauskienę.

Su artėjančiu Rugsėju pedagogus pasveikino rajono meras Juozas Mažeika, vicemerė Danutė Skruibienė, Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Antanas Vinkus, rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininkė Jūratė Laučiūtė, pranciškonas brolis Bernardas. Renginyje dalyvavo rajono tarybos nariai Dalia Martišauskienė bei Dangiras Samalius.

• Rašyti komentarą (1)