Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ne tik legendomis apipintas Kretingos miesto vardas traukia akį, bet ir istorija, kurią galime lyginti su didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. ,,Kuprinės“ komanda turėjo puikią progą susipažinti su Kretingos miesto istorija. Ekskursiją po centrinę miesto aikštę bei bažnyčią vedė Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas Vaidas Kuprelis.

Bene žymiausias Kretingos miesto valdytojas – paminklu įamžintas Jonas Karolis Chodkevičius, pastatęs bažnyčią bei vienuolyną ir Kretingai suteikęs savivaldos teisę.

Miesto savininkai

Kretinga turėjo net aštuonias gimines, valdžiusias vietovę ir prisidėjusias prie infrastruktūros, tikėjimo bei miesto sąlygų gerinimo. Pirmaisiais miesto savininkais laikomi Žemaičių seniūnai Kęsgailos. Žygimanto Augusto valdymo laikotarpis išsiskiria valakų reforma bei pirmuoju gyventojų surašymu, iš kurio galima sužinoti, kiek žmonių gyveno tuometiniame Kretingos kaime ir net surasti savo giminės šaknis, siekiančias XVI a.

Turbūt labiau mums žinomas miesto savininkas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas ir Žemaičių seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius, kuris pastatė bažnyčią bei vienuolyną ir Kretingai suteikė savivaldos teisę.

Kiti ne ką mažiau kraštui nusipelnę didikai – Sapiegos. Jie globojo ir finansiškai rėmė bažnyčią bei vienuolyną, rūpinosi prekyba. Nuo 1745 m. Kretingą valdė Masalskių giminė. Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis miestui nusipelnė tiek pat daug, kiek ir J. K. Chodkevičius. Jo dėka pradėti statyti mūriniai namai, mat gaisrai alino miestą, o 1775 m. vyskupas įkūrė Kretingos paapygardinę mokyklą (progimnaziją). Jis sutvarkė dvarą, užveisė 320 rūšių vaismedžių sodą, atvežė šiltųjų kraštų augalų, kurie davė pradžią būsimam Žiemos sodui.

XVIII a. pab.–XIX a. pr. Kretingą valdė Potockiai. Juos pakeitė grafai Zubovai, kurie įkūrė angliško stiliaus parką ir pastatė mūrinius dvaro rūmus.

Paskutiniai dvaro savininkai – grafai Tiškevičiai. Jie įkūrė Žiemos sodą, dvaro vandens malūne įrengė pirmąją hirdroelektrinę Lietuvoje, 1882 m. nutiesė pirmąją telefono liniją mūsų kašte, jungusią Kretingą–Plungę–Rietavą.

Kretingos vardo kilmės teorijos

Dauguma kretingiškių žino legendą apie gimto miesto pavadinimo kilmę, kurioje minima Inga, vežime kratoma per akmenimis išgrįstą miestą. O ar yra susimąsčiusių, kad krašto vardas kildinamas iš gotiškos Grutingų pavardės. Legenda byloja, kad Kretingos pilį pastatė gotų karalius Armonas Grutingas, kuris piliai suteikė savo giminės vardą. Tiesa, šios legendos nepatvirtina istoriniai šaltiniai.

Kita Kretingos vardo kilmės teorija siejama su laivais. Turbūt mums sunku patikėti, kad anksčiau Akmenos upe plaukė prekybos laivai ir stovėjo prieplauka, davusi miestui pavadinimą, perimtą iš lenkų kalbos skolinio: „okręnt“ reiškia „laivas“.

Šiuolaikiniai lietuvių kalbininkai mano, kad vardą vietovei davė senieji gyventojai kuršiai. Vietovardis kilo nuo veiksmažodžio „kretėti“ (drebėti, virpėti, tekėti) ir kuršiams būdingos priesagos –ing.

XVII a. J. K. Chodkevičius miestui suteikė Magdeburgo teisę ir jį pavadino savo vardu – Karolštatu (Karolio miestu). Nuo 1795 m. miestas oficialiai vadinamas Kretingos vardu.

Bažnyčia ir vienuolynas

Įžengę į bažnyčią pirmiausia išvystame senas, išdrožinėtas duris. Daugelis turbūt tiesiog praeina pro jas, neatkreipdami dėmesio, bet geriau įsižiūrėjus, galima išvysti šešias nedidukes išraižytas galvas, iš pirmo žvilgsnio panašias viena į kitą.

Iš tiesų duris puošia bažnyčios fundatorių veidai: Jono Karolio Chodkevičiaus bei jo žmonos Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės. Vaizduojami jų trijų vaikų – sūnų Jono Kazimiero ir Jeronimo Krizostomo bei dukros Onos Scholastikos – veidai bei žento Jono Stanislovo Sapiegos bareljefas. Durų viršuje išraižyti fundatorių šeimos herbai. Panašios durys yra ir zakristijoje, tik jose vaizduojami J. K. Chodkevičiaus ir S. Mieleckaitės-Chodkevičienės bareljefai.

Kitas įdomus faktas apie bažnyčią siejamas su vargonais. Yra pasakojama, jog jais užgrojus pirmą kartą įskilo bažnyčios skliautas. Dėl to yra kilęs žemaitiškas posakis – „Žemaitijoje nieko nėra balsingesnio už Kretingos vargonus, Kražių davatkas ir Beržoro ubagus.“

Miesto įdomybės

Kretinga išties slepia daug paslapčių. Dažnai degęs miestas turėjo nemažai pastatų, kuriuos dabar galima pamatyti tik senose nuotraukose. Pavyzdžiui, netoli miesto centro stūksantis „Mėguvos“ viešbučio pastatas, dabar paverstas dažasvydžio aikštele, stovi kadaise stovėjusios žydų sinagogos vietoje.

Vienas seniausių statinių (1889 m.) yra Rotušės aikštėje. Jame įsikūrusi parduotuvė ,,Sidabro lietus“. Mieste anuomet buvo nemažai užeigų ir parduotuvių. Aikštės pietvakariniame kampe stovėjo kepykla-parduotuvė, kurią dėl nežinomų priežasčių miestiečiai vadino „Rupūžyne“.

O tarpukaryje turtingiausias miestietis Judelis Taicas buvo įkūręs arbatžolių svarstymo įmonę ,,Virdulys“, sacharino įmonę ,,Malūnas“, žvakių fabriką „Švyturys“ ir augalinių taukų įmonę „Plantage-Koks“.

Julija JONUŠAITĖ

„P. n." akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas