Ar grūdų tvaną atlaikys siūlomi barjerai

Į bendrovę „Kretingos grūdai“ jau atkeliauja pirmosios mašinos su naujuoju šių metų derliumi.

Į bendrovę „Kretingos grūdai“ jau atrieda pirmosios mašinos su naujuoju rapsų, kvietrugių, avižų bei kviečių derliumi. Nors grūdai tik pradedami supirkti, ieškoma išeičių, kad, rugpjūčiui persisvėrus į antrąją pusę, kai vežėjų užplūs ir iš atokiausių Lietuvos rajonų, Tiekėjų gatvė ir vėl nepasidarytų sausakimša, o po keliolika valandų per parą eilėje stovinčių vairuotojų keliamas triukšmas naktimis netaptų arti gyvenančių žmonių košmaru. Tokia yra ankstesnių metų patirtis.

„Lakmuso popierėlis“ – Žolinė

Pasak bendrovės vykdomojo direktoriaus Stepono Baltuonio, situacija Tiekėjų gatvėje priklauso nuo grūdų derliaus. Gal tai tik kalbos, laikas parodys, tačiau šiais metais šalies mastu mokslininkai jį prognozuoja būsiant šiek tiek menkesnį negu pernai – iki 6 mln. t. Iš jų apie 3 mln. t planuojama eksportuoti.

Į kurią įmonę vežti užaugintą derlių, kartu su žemdirbiais sprendžia didžiausi supirkėjai, vadinamieji treideriai. Jie sudėlioja ir maršrutus. Dalis grūdų gabenama tiesiai į Klaipėdos, Liepojos bei Rygos uostus. Klaipėdos uostas taip pat smarkiai plečiasi, daugėja grūdų išpylimo vietų.

S. Baltuonio žodžiais, apie derliaus antplūdį į Kretingą įmonė tradiciškai sprendžia tuoj po Žolinės. Paprastai tuo periodu prasideda ilgi lietūs, tada – štilis, po kurio ir sulaukiama galingų srautų.

„Jeigu, pavyzdžiui, kur nors Aukštaitijoje kepino didžiuliai karščiai, po to praėjo liūtys, o tenykščiai elevatoriai užkimšti ir džiovinti grūdų daugiau nebepriima, belieka kad ir už didesnę logistikos kainą gabenti juos į Kretingą, nuo kur iki uosto tėra 23 kilometrai“, – kalbėjo direktorius.

Uostai priima grūdus, atvežtus ir geležinkeliu, ir vilkikais, o mažos, dažnai prie dar sovietinių traktorių prikabintos priekabos, juolab su skirtingomis kultūromis, jų nedomina.

„Mes neatstumiame nė vieno. Juk žmogui nepasakysi, kad jis negali ūkininkauti dėl to, kad šiandien dar neturi galimybės grūdus atvežti moderniomis savivartėmis“, – sakė S. Baltuonis.

Dėl tų „mažiukų“ „Kretingos grūdai“ šiemet dar nerekonstravo ir vieno iš trijų įmonėje veikiančių grūdų išpylimo „taškų“, nors tokių ketinimų būta.

„Kai paskelbėme apie tai, sulaukėme daugybės prašymų ir ultimatumų kol kas palikti, kaip yra, nors visi suprantame, kad technika tobulėja, senų sovietinių traktorių ir priekabų – vis mažiau, o rekonstruoti vis tiek ateityje reikės, nes tai pagerins sąlygas visiems, taip pat paspartins grūdų priėmimą“, – teigė S. Baltuonis.

Bendrovės vykdomojo direktoriaus Stepono Baltuonio manymu, tarp svarstyklių ir įmonės „Ostsee Fisch“ esanti pieva – ne geriausia išeitis vežėjams statyti sunkiasvorį transportą su grūdais.

Abejonės aikštelės nauda

Savivaldybės Saugaus eismo komisija, nelaukdami derliaus tvano, miesto seniūniją ir komunalininkus Palangos – Geležinkelio gatvės ruože, kuriame daugiau gyvenamųjų namų, jau įpareigojo pastatyti laikinus draudžiamuosius ženklus, o pačios bendrovės paprašė dar 4 esminių dalykų: pagal galimybę pailginti grūdų priėmimo laiką, pasirūpinti trim biotualetais, kuriais civilizuotai galėtų pasinaudoti grūdus atvežusieji, prižvelgti, kad, išlipę iš mašinų, jie nežioplinėtų, o laiku judintųsi į priekį ir nesudarytų vienas nuo kito per didelių tarpų, kurie taip pat ilgina eilę, laukiantį transportą su grūdais nukreipti į Savivaldybės siūlomą aikštelę laisvame plote, esančiame tarp svarstyklių ir įmonės „Ostsee Fisch“.

„Dar 2007–aisiais, kai šalyje nebuvo jokios finansinės krizės, aš pats Savivaldybei ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui siunčiau raštus, prašiau leisti mums kitoje, daug patogesnėje, valstybinės žemės vietoje išsinuomoti plotą ir jame įsirengti aikštelę. Būtume mes ją išsiasfaltavę ar išgrindę trinkelėmis, pasiruošę. Tačiau šis raštas rajono tarybos nepasiekė, jokio sprendimo nebuvo, o iš Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus gavome atsakymą, jog žemės išnuomoti negali, motyvavo, kad galbūt kam nors tą plotą reikės grąžinti“, – apgailestavo S. Baltuonis.

Dabartinė Savivaldybės pasiūlyta aikštelė, jo nuomone, – ne geriausia išeitis. Ji nebus patogi jau vien dėl to, kad pagrindinis sunkiasvorių mašinų srautas atvažiuoja būtent nuo Žemaitės alėjos, nuo kelio „Šiauliai-Palanga“. Be to, sunkiasvorių priekabų ratai, ypač po lietaus tik išmauros žolę ir aplips žeme, transportui gali tapti sunku išsiropšti, jis buksuos.

„Vis dėlto mes ūkininkams nenurodinėsime, kur ir kaip jiems laikytis, manome, kad tai – ne mūsų reikalas. Tik, kiek įmanoma, daugiau transporto su derliumi priimsime į savo teritoriją“, – žadėjo direktorius.

Tarp darbymečiu į įmonę papildomai priimtų 10 pagalbinių darbininkų – ir laboratorijoje dirbančios merginos (iš kairės) trynukės Aušra, Giedrė ir Rūta Žitkutės bei Vita Baliukonytė. Jų užduotis – iš grūdų mėginių rankomis išrinkti šiukšles.

Problemas turi spręsti kartu

Bendrovė „Kretingos grūdai“ pati sau grūdų nebesuperka, o reikalingų pašarų gamybai pagal sutartis įsigis iš didžiųjų supirkėjų.

„Mes esame tarpininkai tarp supirkėjų bei ūkininkų, teikiame grūdų valymo, džiovinimo ir saugojimo paslaugas, todėl už iškylančias problemas turime būti atsakingi vienodai, su visais mumis Savivaldybė turėjo šnekėtis“, – įsitikinęs S. Baltuonis.

Įmonė grūdų priėmimo sezonui pasiruošė – pernai pasistatė naują maždaug 0,5 mln. Eur vertės itin modernią grūdų džiovyklą, į įrangos atnaujinimą šiemet jau investavo apie 100 tūks. Eur, darbymečiu prie saugyklų ir į laboratoriją papildomai priėmė 10 darbuotojų, šiuo metu veikia 3, o ateityje planuojama įrengti ketvirtąjį grūdų išpylimo „tašką“, pritaikytą naujoviškam grūdus išverčiančiam transportui.

Pirmosios mašinos, pilnos šių metų rapsų, miežių, kvietrugių, avižų, kviečių į „Kretingos grūdus“ atriedėjo iš Kretingos, Plungės, Skuodo, Akmenės rajonų. S. Baltuonio teigimu, grūdai kokybe neblizga.

„Daugelis ūkininkų tikėjosi, kad, pavyzdžiui, kviečiai bus II klasės, o daugiausia gauname III klasės, grūdai – smulkūs, šiukšlini, menkesnio negu pernai svorio – tokie yra pirmieji įspūdžiai“, – patvirtino ir laboratorijos vyresnioji laborantė Juzefa Paulauskienė.

Rūdaičių ūkininkas galvos dėl eilių Tiekėjų gatvėje nebesuka – visą derlių tikisi sutalpinti savo paties sandėlyje.

Optimistų yra

„Gal kur nors Lietuvoje tie derliai ir nekokie, bet mano grūdai atrodo neprastai. Galbūt gamta pajūrio kraštą labiau pamylėjo, žemdirbiams leido užauginti neblogas bent jau žiemines kultūras“, – optimizmo nestokojo per 500 ha žemės valdantis Rūdaičių ūkininkas Stasys Sandaras.

Maždaug 7 ha plote užvakar moderniu ir itin galingu kratikliniu kombainu „New Holland“ jis kūlė pernai rudenį pasėtus žieminius kvietrugius.

„Nerimavau ir aš, kad prašniokštusios liūtys nebūtų jų išguldžiusios, bet, žiūriu, visai neblogai atsilaikė. Gal dėl to, kad šiek tiek naudojau augimo reguliatorių, kurie sutrumpino ir sutvirtino javų stiebus, padarė atsparesnius“, – svarstė jis.

Nukultą žieminių kvietrugių derlių S. Sandaras taip pat veš į savo paties 3 tūkst. t talpos sandėlį, o vėliau gabens į Klaipėdos uostą ir parduos bendrovei „Skandagra“. Pagal sutartį už toną šių grūdų gaus po 131 Eur.

Ūkininkas taip pat augina žirnių, miežių, kitų kultūrų, bet daugiausiai – 300 ha – kviečių.

„Pernai visas derlius į mano sandėlį netilpo, 800 tonų reikėjo vežti į „Kretingos grūdus“ ir kankintis toje eilėje. O šiemet pasigerinau sąlygas – pasistačiau dar vieną 600 tonų elevatorių ir manau, kad vargo nematysiu“, – džiaugėsi pašnekovas.

• Rašyti komentarą (6)