Mažas – apimtimi, bet didelis – žiniomis

Į kraštotyrinį darbą panirusi darbėniškė pedagogė Edita Gliožerienė, kurios giminės šaknys persipina su miestelyje skulptūra įamžinto vienuolio seleziečio Petro Perkumo, domėtis Darbėnų istorija paskatino ne tik gimnazijos, bet ir visos bendruomenės žmones. Tai tapo akivaizdu, kai Darbėnų gimnazija miestelio gimtadienį sumanė paminėti surengiant mokslinę konferenciją „Darbėnai 425 – laikas, istorija, žmonės“.

Darbėnų gimnazijos pedagogė Edita Gliožerienė išvien su mokiniais sudarė svarbiausių istorinių Darbėnų miestelio vietų žemėlapį, kurį ketina iškabinti centre.

Sudarė istorinių vietų žemėlapį

Darbėnų prieškario istorija iš žmonių atminties į paviršių plūstelėjo prieš pusmetį, E. Gliožerienei ėmus vadovauti gimnazijoje įkurtam Tolerancijos ugdymo centrui bei kraštotyros būreliui.

Startavę su pokario laisvės kovų ir netekčių istorija – rengė žygius ir ekspedicijas į partizanų žūties vietas, o po to, minėdami Darbėnų gimnazijos 150 metų veiklos sukaktį, kartu su kinematografu Juozu Mažonu kūrė filmą apie mokyklos istoriją, – aplink ją telkėsi ir miestelio istorija.

„Darbėnų gimtadienį sumanėme paminėti, surinkdami kiek įmanoma daugiau gyvos istorinės medžiagos ir surengdami konferenciją, kad galėtume supažindinti miestelio žmones. Mokiniams pavyko prašnekinti daug senųjų darbėniškių, užrašyti jų pasakojimus bei atsiminimus“, – kalbėjo E. Gliožerienė, pabrėždama, jog šią idėją palaikė gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė bei seniūnas Alvydas Poškys, talkino istorijos mokytoja Rita Tamošauskienė.

Po ekspedicijų mokiniai sudarė didžiulį istorinių miestelio vietų žemėlapį, kurį ketina nuolat papildyti ir iškabinti Darbėnų miestelio centre.

Nelietė holokausto temos

„Mokiniai aprašė pieninę, išlikusią netoli gimnazijos, kitapus kelio. Ji priklausė Tiškevičių dvarui, ten vyko ir Lietuvos pienininkų suvažiavimas. Joje ir šiandien tebegyvena pienininkės duktė Danutė Morkeliūnaitė. Senasis malūnas, ledainė, liepų alėja – taip pat Tiškevičių dvaro palikimas. Rinkdami medžiagą apie prieškariu svarbią geležinkelio stotį, susisiekėme su Geležinkelių muziejumi, sužinojome, kad traukiniu į Darbėnus net keliskart buvo atvykęs Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, – jo „bričką“ iškeldavo iš vagono ir iš čia jis važiuodavo į pajūrį“, – sakė E. Gliožerienė.

Kūrybinė stovykla, kurios metu vaikai atgaivino prieškario Darbėnus – miestelį, gyvavusį tarp dviejų šventovių – bažnyčios ir sinagogos.

Ji patikino, jog mokiniai tuo pačiu buvo skatinami domėtis ir savo giminės istorija: medžiagą apie Darbėnų geležinkelį surinko Robertas Jasas, kurio močiutė Elvyra Galdikienė dirbo stotyje, o dvaro kompleksą pristatė Kamilė Valantinaitė, kurios senelis dirbo pieninėj.

„Labai įdomi surinkta vieno namo – buvusios ligoninės, NKVD būstinės ir dabartinio viešbučio – istorija“, – sakė pedagogė.

E. Gliožerienė neslėpė, jog subtili Darbėnų istorijos dalis: prieškariu dauguma – net 55 proc. – jo gyventojų buvo žydai, sunaikinti pirmosiomis karo dienomis. „Stengėmės neliesti holokausto temos, domėjomės, kaip atrodė miestelis, kaip gyveno ir kuo vertėsi darbėniškiai – lietuviai ir žydai“, – tikino ji.

Darbėnus daugelyje nuotraukų užfiksavo prieškario žydų fotografas Elijahu Bruckus. Rengiant ekspedicijas po apylinkes, pedagogei pavyko aptikti ligi šiol nežinomą, 1928 metais E. Bruckaus darytą nuotrauką, kurioje darbėniškiai miestelio centre „deda brukį“ – aikštę kloja akmenimis.

Batai – už avinuką

„Darbėniškiai – gana tolerantiški žmonės, bendraujant niekas nieko blogo nepasakė apie kaimynystę su žydais. 93-jų Salomėja Galdikienė pateikė labai įdomių faktų apie darbėniškių žydų papročius, o Stanislava Barasienė su ašaromis pasakojo, kaip jų šeimai nepavyko išgelbėti žydų berniuko. Prie senųjų žydų kapinių gyvenanti 76-erių batsiuvio duktė Liucija Šimkutė pasakojo, kad odiniai batai tuomet kainavę kaip įmitęs avinukas“, – teigė pašnekovė.

Elijahu Bruckaus 1928 m. darytoje nuotraukoje darbėniškiai akmenimis grindžia miestelio aikštę.

Per ekspedicijas mokiniai apsilankė 29 namuose. Kone visas miestelio centras ir dabartinė Skuodo gatvė, vėliau nesyk nusiaubti gaisrų, prieš karą buvo apgyvendinti žydų, čia veikė jų amatų dirbtuvės, vaistinė, krautuvės, kurių durys išeidavo ir į gatvę. Centre veikė Viškino galanterijos parduotuvė, kur prekiaudavo skrybėlaitėmis, maudymosi kostiumėliais, o apačioje kvapnia kava viliojo kavinė. Šalia gyveno kirpėjas Reizmanas. Žydas Abė laikė baltus balandžius. Darbėnuose iš viso buvo 6 aludės. Taip pat sužinojome, kad iš Salantų pusės einanti purvina gatvė buvo vadinama Kiaulių ūlyčia.

Miestelyje viena priešais kitą veikė bažnyčia ir sinagoga, kuri sviediniui nuplėšus pastato kampą, po plytą savoms statyboms po karo buvo išnešiota pačių darbėniškių.

Regi atgijusią praeitį

„Po konferencijos mokiniams surengėme vasaros kraštotyrinę stovyklą, kurioje stengėmės atkurti Darbėnus tarp šių dviejų šventovių. Miestelio aikštėje 4 mokyklos dailininkai – Evelina Donielaitė, Agnė Zovaitė, Artūras Serapinas ir Marija Vitkauskaitė – piešė bažnyčią bei vaizdus iš senovinių nuotraukų“, – pasakojo E. Gliožerienė.

Pastarąjį pusmetį, pasak pašnekovės, Darbėnų gimnazija intensyviai bendrauja su Eugenijaus Bunkos fondu, – jo vadovas Plungės bei Žemaitijos žydų istorija besidomintis E. Bunka finansavo kūrybinę stovyklą.

E. Gliožerienė įsitikinusi, jog darbėniškiai mokiniai apie savąjį miestelį, amatus, papročius sužinojo neįkainojamų dalykų: „Dabar eidami per miestelį mokiniai savo vaizduotėje regi atgijusią Darbėnų istoriją. Jie nenustoja ir toliau domėtis, surinktą medžiagą vis gausinsime“, – akcentavo E. Gliožerienė.

Jos mintį papildė S. Litvinienė: „Vaikai, išėję iš mūsų mokyklos, bus tarytum išlaikę įskaitą iš savojo miestelio istorijos. Mūsų miestelis mažas, bet gali būti didelis savo žiniomis ir tolerancija“.

• Rašyti komentarą (3)