|
|
|
Prieš žvyrkelių dulkes – gręžinių vandeniu
Viešųjų pirkimų konkursą keliams laistyti šiemet ir vėl laimėjus valstybinei įmonei „Klaipėdos regiono keliai“, nuo dulkių šią savaitę jau atsikvėpė žvyruotų Kretingos miesto bei aplink miestą esančių gyvenviečių gatvių žmonės: mieste iš viso palaistyta 29 km, o Vydmantuose, Pryšmančiuose, Kveciuose, Rūdaičiuose, Padvariuose, Kurmaičiuose, Kretingsodyje – 21 km gatvių. Vienas kilometras – 105 eurai Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio teigimu, viso Kretingos rajono žvyrkeliams laistyti šiems metams iš rajono biudžeto skirta 25 tūkst. eurų. „Žvyrkelių Kretingos rajone yra daug – net 713 km, vien Kretingos mieste – 32 km. Visų žvyruotų kelių palaistyti neįmanoma – tam neužtenka pinigų, todėl laistomi tik miesto žvyrkeliai bei keliai pagrindinėse gyvenvietėse, kur susitelkę daugiausiai žmonių“, – tvirtino P. Černeckis. Paslauga teikiama pagal tokią tvarką: seniūnai rašo prašymą „Klaipėdos regiono keliams“, nurodydami, kokias gatves ar jų atkarpas nuspręsta palaistyti, o Savivaldybė atsiskaito su įmone iš seniūnijoms skiriamų aplinkos tvarkymo lėšų. Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Kelių tarnybos viršininkas Viktoras Baltmiškis sakė, jog Kretingos rajono savivaldybė už 1 km žvyrkelio palaistymą jiems moka 105 eurus. „Vienam kilometrui žvyrkelio dulkių numalšinti išpilama apie 10 kub. m vandens, į cisterną telpa apie 12 kub. m. Laistytuvui tenka dažnai grįžti užsipildyti vandeniu, todėl išauga paslaugos kaštai“, – kalbėjo V. Baltmiškis, neslėpdamas, jog jų įmonė teturi tik vieną vandenvežę-laistytuvą. Tačiau jis patikino, jog Kretingos rajonui taikoma laistymo paslaugos kaina yra mažiausia, nes paslauga pirkta konkurso būdu. Aplinkinių miestų bei rajonų komunaliniai ūkiai iš jų įmonės perka vienkartinę paslaugą. Druska suriša dulkes Kretingos rajono bei viso Vakarų krašto – Klaipėdos miesto bei rajono, Palangos, Priekulės – žvyrkeliai yra laistomi druskingu naftos gręžinių vandeniu, kurį įmonė perka iš naftą eksploatuojančios bendrovės „LOTOS Geonafta“ – iš gręžinių Pryšmančiuose bei Dupulčiuose. Kiti šalies regionai, V. Baltmiškio tikinimu, neturi nei naftos gręžinių, nei po jos gavybos – separacijos, kai atskiriama nafta – liekančio vandens. „Šis kambro periodo gręžinių vanduo yra ypač druskingas, o druska gerai suriša dulkes ir leidžia kelio dangai ilgai išsilaikyti tvirtai. Taip apdorotos žvyro dangos dulkėtumas sumažėja iki 70–90 proc. Poveikį sustiprina rytais iškrintanti rasa bei nestiprus purškiantis lietus. Tačiau liūtys yra negerai, nes jos nuplauna druskingąjį sluoksnį“, – pasakojo V. Baltmiškis. Esant tinkamoms oro sąlygoms, druskingu vandeniu palaistyta žvyrkelio danga gali išsilaikyti ligi 2 mėn. „Todėl žvyrkelius per vasaros sezoną pakanka palaistyti 1–2 kartus, daugiausiai – tris kartus, tačiau tam savivaldybėms neužtenka lėšų. Dažniausiai seniūnijų kelius telaistome tik po vieną kartą“, – teigė V. Baltmiškis. Taupo pinigus – viliasi lietaus Žvyrkelių laistymo paslauga ligi šiol mūsų rajone tebuvo populiari tik Kretingos mieste, Kretingos bei Žalgirio seniūnijose. Šiemet laistant gintis nuo dulkių pageidavimą pateikė ir Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. Jei neprapliups dangus, kitą savaitę, patikino V. Baltmiškis, bus laistomi žvyrkeliai Darbėnų seniūnijoje. A. Poškys sakė, jog, pasitarę su bendruomene, šiemet nusprendė palaistyti bent kelias seniūnijos žvyrkelių atkarpas: „Labai prašė Šukės kaimo gyventojai, į Nausėdų gyvenvietę taip pat veda žvyrkelis, kuriuo kasdien pravažiuoja daug žmonių. Ketiname užsakyti, kad iš viso palaistytų 8–9 km ilgio mūsų seniūnijos kelių. Norėtųsi, kad keliai nedulkėtų, tačiau pinigai laistymui – dideli, jų sumažės kitoms reikmėms – gėlynams, aplinkai švarinti“, – apgailestavo seniūnas. „Mūsų žmonės jau seniai įpratę, kad gatvės būtų laistomos“, – kalbėjo prioritetus žvyrkelių priežiūrai teikiančios Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas. Tik stojus sausiems orams, anot jo, vydmantiškiai pirmieji pradėjo prašyti pagalbos nuo dulkių, – Vydmantuose druskingo vandens užpilta gausiausiai, ten žvyruotų gatvių atkarpų ilgis siekia po 600–800 m. „Turime dulkančių kelių, bet neturime pakankamai pinigų. Reikėtų palaistyti bent 5 km ilgio atskiras atkarpas prie pagrindinių gyvenviečių, – suskaičiavome, kad tam išleistume apie 500 eurų. Gal Dievas duos lietaus, nes pernai taip praslydome – užsakėme paslaugą, bet prapliupo lietus“, – vylėsi Kartenos seniūnė Gintarė Padvaiskienė. -- Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vadovo Ričardo Kašėtos komentaras: – Prieš keletą metų buvo pasipylę kretingiškių skambučių, kad dėl naftos gręžinių vandens nudžiūvo pakelės medžiai, viena moteris skundėsi, kad jos ožka neteko pieno. Vieni nuo palaistyto kelio jautė nepakeliamą smarvę, kiti, atvirkščiai, langų negalėdavo atverti dėl dulkių. Ištirti, ar sūryme yra kenksmingų medžiagų, buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją, bet ši nepatvirtino, kad gręžinių vandens koncentracija kenksminga sveikatai ir turi poveikį požeminio ir paviršinio vandens kokybei. Mano žiniomis, įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ vienintelė gavo aplinkosaugininkų leidimą laistyti gręžinių vandeniu.
|
|
