Skulptūros milžinas viešėjo tėviškėje

Savo parodos „Sugrįžimas į tėviškę“ atidarymą „Ramybės“ galerijoje palangiškis ir tuo pačiu paryžietis menininkas Adomas Stanislovas Raudys-Samogits pavertė dar viena džiaugsminga savo gyvenimo diena, kurioje, kaip ir skulptoriaus darbuose, buvo ir filosofijos, ir metafizikos.

Paryžiuje gyvenančio ir kuriančio Adomo Stanislovo Raudžio-Samogits (nuotr. kairėje) paroda „Ramybės“ galerijoje Pa

Puikiu humoro jausmu, charizma ir šiltu bendravimu garsėjančio skulptoriaus dėmesiu parodos atidaryme apdovanotas kiekvienas atėjęs jo pasveikinti: daugelį metų Prancūzijoje gyvenantis menininkas nenurimo tol, kol šalia savęs neišrikiavo dar bent dešimtį artimiausiųjų – šeimos narius, gimines, draugus ir netgi bendraklasius.

Ragindamas ilgai neaušinti burnų ir vaišintis, šiemet aštuoniasdešimtąjį jubiliejų pasitikęs menininkas gaivališka energija nė kiek nenusileido savo darbams, kuriuose visada siekė įkūnyti universalią, instinktyvią jėgą, abstrakčią, bet tuo pačiu labai tikrą. Ši jėga, anot Samogits, yra svarbiausia sudedamoji visų pasaulio elementų, o ypač – meno kūrinių, dalis.

„Palangoje man gražiau negu kur kitur pasaulyje, gražiau negu Paryžiuje“, – jam mieliausia žemaitiška tarme į susirinkusius kreipėsi A. S. Raudys, mokantis dar bent dvylika kalbų, kurios į jo gyvenimą taip pat atėjo per meną.

O pasaulio A. S. Raudys matė daug – keistuoliu ir svajotoju vadinamo skulptoriaus darbai apkeliavo Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos, Rusijos, Meksikos, Šveicarijos galerijas. Samogits kūriniai savo gyvenimą gyvena įvairių šalių kolekcininkų namuose ir prestižinių muziejų salėse, o jo pažinčių kaleidoskope tokios asmenybės, apie kurias galima tik svajoti, – jo mokytoju tapęs garsus litvakų skulptorius Žakas Lipšicas ar žymiausias XX a. Anglijos skulptorius Henris Muras.

„Gimiau ant Ronžės upelio, prie prūsokų sienos. Nuo penkerių dirbau sunkius ūkio darbus. O prieš 50 metų prasiveržiau į laisvę, šokdamas nuo lenkų laivo į Baltijos vandenis. Buvo vargo, bet juk žemaičiai nepasiduoda. Išsikapsčiau“, – utopiškai savo gyvenimo istoriją pasakojo A. S. Raudys.

Šiandien apie šį užsispyrusį žemaitį rašoma ketvirtoji knyga, o už savo bronzinius reljefus, iliustruojančius garsiojo rašytojo Žano de la Fonteno pasakėčias, jis vadinamas žymiausiu „la fonteniečiu“ pasaulyje. Menininkas aktyviai dalyvauja Paryžiaus dailininkų visuomeniniuose judėjimuose, prisideda kuriant jų manifestus, nedviprasmiškai pasisakančius už profesionalumą mene. Samogits – ir Vilniaus dailės akademijos mecenatas, padovanojęs jai kelias dešimtis savo skulptūrų bei dalį Palangos miesto teritorijoje atgautos tėvų žemės.

Taip, skulptūros milžinų mieste, kur veikia ir garsiojo Antano Mončio namai-muziejus, turėtų atsirasti žymiausių Lietuvos ir užsienio menininkų skulptūrų parkas, suformuota bazė studentų ir profesionalių dailininkų vasaros praktikai bei dailės plenerams.

„Ir tai jau ne iliuzija. Tiems plikiems laukams jau rengiamas detalusis planas, prie kurio dirba penki architektai iš Telšių, vadovaujami Algirdo Žebrausko. Po pusantrų metų planas turėtų būti užbaigtas, o mano žemėje atsiras edukacinis centras ir parkas. Sako, kad ten ir man skulptūrą pastatys – keturių metrų, nors man užtektų ir trijų“, – juokėsi Samogits.

• Rašyti komentarą (2)