|
|
|
Regioninį parką raižantys keturračiai – nesugaunami
Prieš tris savaites Minijos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje išvydęs krantais ir bekelėmis važinėjančius 14 keturračių ir motokrosinį motociklą kūlupėniškis Alvydas Šverys neapsikentęs iškvietė policijos pareigūnus, tačiau kol šie pasirodė, ekstremalų nebebuvo nė kvapo. Pasirodo, saugomose teritorijose, miškuose ir ūkininkų pasėliuose besilinksminantys keturračių vairuotojai – vis aktualesnė problema. „Matėme, kaip kirsdami upę jie įkrito, vienas kitą tampė, bet visi buvo su šalmais, tad veidų neįžiūrėjome. Ir iš kur jie atvažiuoja – niekas nežino. Bet faktas, kad ne vietiniai – Kūlupėnuose gal tik vienas ar du žmonės turi keturratį motociklą. Žmonės kalba, kad plungiškiai, nors ką gali žinoti“, – apie ramybės neduodančius pramogautojus pasakojo A. Šverys. Tai, kad keturračiai Minijos kraštovaizdžio draustinį vanoja jau ne pirmą mėnesį, patikino kita kūlupėniškė Oksana Taučiutė, gyvenanti visai greta upės. „Su keturratininkais susiduriame kone kiekvieną savaitgalį, nesvarbu – žiema ar pavasaris. Jie taip išdrasko takus, kad palijus nei dviračiu, nei pėstute nebegalime keliauti, o juk reikia ir į darbą, ir į mokyklą“, – guodėsi moteris. Anot jos, kartą keturratininkai lėkė tiesiai per kiemą, tada sodybos šeimininkai juos sustabdę, bet šie savo maršruto nepakeitė, tik kiemo teritoriją apvažiuoja didesniu lankstu. „Atlekia jie nuo Kartenos pusės. Kaip savaitgalis, taip ir važiuoja, ypač šeštadieniais. Ir visada ne po vieną – bent 4–8 „pacanėliai“. O pastarąjį kartą suskaičiavau net 18“, – kalbėjo kūlupėniškė. Kitas Kūlupėnų gyventojas Algis Švelnys taip pat teigė periodiškai girdintis keturračių gausmą. Nors palei Minijos vagą jų važinėjančių nematęs, tačiau beveik kiekvieną savaitgalį jie kaimo keliu pralekia Prystovų kryptimi.
Nėra kaip pagauti Keturračių išdraskytas ir vietomis keliasdešimties centimetrų gylio žymes Minijos vagoje palikusias provėžas apžiūrėjęs Salantų regioninio parko vyriausiasis specialistas Andrius Kazlauskas tikino, kad gamtosaugininkų ir keturratininkų kova tarsi užprogramuota šios transporto priemonės techninėje charakteristikoje – jie gali judėti ten, kur daugelis kitų transporto priemonių lieka bejėgės. Ir nors dabar Aplinkos apsaugos sistema bent kažkiek yra pasipildžiusi reikalingomis didesnio pravažumo transporto priemonėmis, kurios galėtų padėti sugauti keturratininkus, vis dėlto, A. Kazlausko žiniomis, precedento ne tik mūsų rajone, bet ir šalyje neturime – nors pažeidimai nustatomi, pagautų nusikaltimo vietoje nėra. „Keturračiai – labai mobilūs. Per 10 minučių jie gali būti nutolę apie 10 kilometrų bet kuria kryptimi, – teigė A. Kazlauskas. – Visi esame suinteresuoti išspręsti problemą – tiek regioninis parkas, tiek policijos pareigūnai, tiek girininkai bei Aplinkos apsaugos agentūra, nes visi vykdome tą pačią priežiūrą. Bet keturračių važinėjimas – chaotiškas, jei tuo momentu nepamatei, už pusvalandžio jau nepagausi. Visi sutariame, kad reikėtų padidinti kontrolę, atkreipti dėmesį ir imtis griežtesnių priemonių.“ Pranešimų vis sulaukiama Nors apie Kūlupėnuose, Minijos vagoje siaučiančius keturratininkus nei Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė, nei Salantų regioninio parko darbuotojai iki šiol nebuvo girdėję, keturračių mėgėjai šiuose kraštuose vis pasirodo. „Vienas paskutinių pranešimų – dėl Sauserių piliakalnio. Atvykę pamatėme, kad gal prieš mėnesį išties buvo važiuota, tačiau nieko nustatyti nebegalėjome“, – sakė A. Kazlauskas. Po šio įvykio piliakalnyje atsirado lentelė, draudžianti jame važinėti, tačiau Kūlupėnų seniūnės teigimu, – teritorija atoki, sunkiai privažiuojama, todėl dažnai nuvykti patikrinti, ar taisyklių laikomasi, nepavyksta. Prieš keletą dienų Salantų regioninis parkas sulaukė informacijos apie dar vieną įvykį – šį kartą žmonės pastebėjo keturračius netoli Erlėnų, Skuodo rajono pašonėje, čia stūksančiuose miškuose aptikta jų pravažiuota trasa, tačiau pažeidėjų nustatyti nepavyko.
Tikisi sąmoningumo „Didžioji dauguma keturračių klubų deklaruoja, kad prisideda prie gamtos apsaugos. Ir kiek pasišnekame su vietiniais keturračių motociklų savininkais, jie visi yra suinteresuoti, kad žala gamtai nebūtų daroma, patys įspėja žmones, kurie nesilaiko taisyklių. Bet, matyt, atsiranda ekstremalų, kuriems legalių trasų, varžybų ir karjerų nebeužtenka, tuomet leidžiamasi nepramintais takais. Tokie atvejai kuria neigiamą visuomenės nusistatymą keturratininkų atžvilgiu, nors tai tėra dar viena aktyvi laisvalaikio praleidimo forma“, – sakė A. Kazlauskas. Anot jo, jeigu keturratininkai važiuotų įprastais keliais ar tais, kuriuos miškuose suformuoja miškovežiai, niekas ant jų per daug nepyktų. Pažeidimas fiksuojamas tuomet, kai keturračiais važinėjama bekele – tuomet suardoma paklotė, o pavasarį, lizdų sukimo ir perėjimo metu, keturratininkai gali išbaidyti jauniklius, atskirti juos nuo šeimų, pakelti paukščius iš lizdų. Ypač skaudu, kai nuo keturračių nukenčia jautriausi, saugomi taškai – piliakalniai, draustiniai, rezervatai. „Pakenkiama ne tik augmenijai, bet ir gyvūnams. Galbūt didelės žalos nebus, jeigu pravažiuos vienas keturratis, bet jeigu kalbame apie 14, tuomet gali prireikti keleto metų, kad gamta atsistatytų į normalią padėtį. Iki visiško žmonių sąmoningumo dar teks palaukti, o kol kas prevencija ir apeliavimas į žmonių sąžinę išlieka veiksmingiausiu vaistu“, – tikino Salantų regioninio parko atstovas. --- Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjo Ričardo Kašėtos komentaras: – Pastaruoju metu išties sulaukiame daugiau pranešimų dėl važinėjančių keturratininkų. Tačiau dažniausiai piliečiai pareigūnams paskambina praėjus karštajam laikotarpiui, po dviejų–trijų dienų. Savaime suprantama, kad nuvažiavę į vietą mes nieko nerandame. Ir dabar stebime vieną teritoriją, kur keturračiai buvo užfiksuoti, bet kol kas daugiau jų ten nepasitaikė. Geriausia pagalba – apie pažeidimą pranešti kuo greičiau, nufotografuoti ar užrašyti nedrausmingų keturratininkų numerius. Tuomet galime nuo kažko atsispirti. Kitaip telieka užfiksuoti faktą ir gaudyti vėją laukuose, mat pažeidėjus pagauti, identifikuoti ir nubausti yra labai sunku. Ši problema darosi vis aktualesnė, nes žmonės vis dažniau įsigyja ir naujus, ir naudotus keturračius, kaip laisvalaikio praleidimo priemonę. Ir kadangi šis transportas skirtas pramogai, žmonės renkasi nuošalias, sunkiai pravažiuojamas vietas, kurios be kita ko, dar yra ir gražios. Iš vienos pusės jie tarsi nori pasigrožėti gamta, iš kitos pusės – patys ją niokoja. --- Už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą, už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, jei dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, skiriamas įspėjimas arba bauda – nuo14 iki 144 eurų.
|
|
