Jaunimas ir paukščiai: ar vieni pažįsta kitus

Matome paukščius kiekvieną dieną: ar mieste, ar laukymėje, eidami iš vieno taško iki kito. Nors sparnuotieji padarėliai mus supa, dauguma nežino, kaip jie vadinasi, ir šaukia varnomis, žvirbliais, balandžiais ar tiesiog bevardžiais paukščiais. Ne vienas eilėraštis parašytas apie juos, ne kartą giesmės jų girdėtos, bet jau sklinda kalbos, kad jaunimas nepažįsta paukščių ir atitolo nuo gamtos.

Kalbinti kretingiškiai teisingai įvardijo bent penkių paukščių pavadinimus.

Tiriant, ar jaunimas skiria paukščius, septynioms dešimtims kretingiškių nuo 7 iki 23 metų parodyta dvylika kortelių su Lietuvoje kasdien matomų paukščių – kikilio, naminio žvirblio, varnėno, didžiojo genio, kielės, kėkšto, uolinio karvelio, smilginio strazdo, gulbės nebylės, baltojo gandro, didžiosios zylės, kuosos – nuotraukomis ir trimis atsakymo variantais prie kiekvieno iš jų. Ir nors vieni respondentai tik pradėjo lankyti mokyklą, o kiti – jau studijuoja universitete, panašumų tarp jų būta: niekas neatspėjo visų paukščių pavadinimų.

Abejojo savo jėgomis

Dauguma respondentų manė, kad nežinos nė vieno paukščio, bet klydo. Visi paaugliai ir vaikai teisingai įvardijo bent penkis paukščius, tačiau nė vienam nepavyko įvardyti visų dvylikos. Dažniausiai apklausos dalyviai sumaišydavo kuosą su pilkąja varna, kielę – su musinuke ir kėkštą – su urvine zyle. Kai kuriuos vaikus duoti atsakymų variantai taip išmušė iš vėžių, kad jie nebeatskyrė žvirblio, zylės ar varnėno, tačiau visi be išimties žinojo, kaip atrodo baltasis gandras ir didysis genys. Taigi tyrimas parodė, kad Kretingos jaunimas skiria paukščius geriau negu pats mano.

lausėsi paukščių giesmių

Po apklausos, kuri vyko bibliotekoje, vaikai galėjo pasiklausyti paukščių giesmių. Vaizdo įraše girdėjosi dešimtys lietuviškų paukščių balsų. Kai kurių čiulbėjimas, karksėjimas priminė mašinos pypsėjimą, o kitų – tarką, tačiau dauguma skambėjo visai taip, kaip aprašyta poetų eilėraščiuose – nuostabiai. Vaizdo įrašas taip pat supažindino su daugybe negirdėtų, nematytų rūšių, tai visiems apklausos dalyviams leido pagilinti savo žinias apie sparnuočius.

---

1. Pasaulinė paukščių diena – balandžio 1 d. Iki 2015 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje aptiktos 388 paukščių rūšys, priskiriamos 21 paukščių būriui. 2015 m. gegužės 28 d. aptikta mažoji švygžda (Porzana pusilla) – tai pati paskutinė nauja ir perinti Lietuvoje rūšis;

2. Lietuvoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu. Nuo seno gerbiamas žmonių, laikomas sodybos, kurioje įsikuria, globotoju, santarvės nešėju. Folklore pasakojama, jog gandras atneša vaikus;

3. Lietuvoje peri apie 500–700 tūkst. porų uolinių karvelių;

4. autosakoje baltoji kielė yra vienas iš pavasario simbolių, siejamas su sniego, ledų tirpimu, kadangi atskrenda anksti pavasarį, dar tik pradėjus tirpti sniegui. Liaudyje vadinama ledspira, kielele, žiląja kiele;

5. ki XX a. 4 dešimtmečio Lietuvoje buvo beveik išnykusios gulbės, tačiau jų populiacija atsikūrė Tado Ivanausko rūpesčiu iš Žuvinto ežero. Seniausia gulbė pasaulyje buvo net 41 metų, gyveno Vokietijoje, o mirė Danijai priklausančios Zelandijos salos Korserio mieste.

Gabrielė MALŪKAITĖ

„P. n.“ akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)