|
|
|
Savivaldybė investuos į „Kretingos vandenis“
Bendrovė „Kretingos vandenys“, per 2016–2020 metus užsimojusi įvykdyti 3,8 mln. eurų vertės įrenginių rekonstrukciją, didžiumą lėšų – 2,2 mln. eurų – tikisi gauti iš ES fondų, o likusią naštos dalį ketina užsikrauti Savivaldybė, nes įmonės indėlis tebus mažiausias. Negaus, kokios tikėjosi Strateginės plėtros posėdyje Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, vicemerė Danutė Skruibienė, administracijos direktorius Virginijus Domarkas bei komitetų nariai balsavo už tai, kad Savivaldybė taps viena iš trijų Kretingos vandens ūkio įrenginių rekonstrukcijos projekto finansavimo dalininkių. Tačiau šįkart nebuvo sukonkretinta suma, kiek teks prisidėti, – konkrečiai suskaičiavus tai bus pateikta svarstyti tarybai. „Iškilo didelė rizika, kad bendrovė „Kretingos vandenys“ negali gauti visos reikiamos paskolos šiam projektui. Kai anksčiau aptarinėjome projektą taryboje, Savivaldybei prisidėti reikėjo 1,2 mln. eurų, tačiau situacija pasikeitė ne į gerąją pusę – dabar ši suma išaugo iki 1,5 mln. eurų“, – tvirtino administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Jo pavaduotojas Povilas Černeckis paaiškino, kodėl taip atsitiko: „Buvo manoma, kad Savivaldybei priklausančio vandentvarkos turto, kurį perduotume įmonei, vertė yra 5 mln. eurų. Tačiau nepriklausomi vertintojai suskaičiavo, kad reali šio turto vertė šiandieną tėra 2,9 mln. eurų, nes už ES lėšas įsigytas turtas nėra skaičiuojamas, kol nesuėjo 5 metų terminas“. Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Gediminas Valinevičius tvirtino, kad, pasikeitus situacijai, jie begalėtų paimti 10 kartų mažesnę paskolą, negu planavo anksčiau. Vandentvarka negali laukti V. Domarkui pastebėjus, kad susidariusį skirtumą turės padengti Savivaldybė, tarybos narys Alvydas Jonaitis neiškentė: „Užsinersime kilpą, jeigu pati bendrovė tiek tegali prisidėti, – Savivaldybei tektų tam imti paskolą, ir taip keleriems metams užsidarytume priėjimą prie banko“. Apie tai, kad paskola – per didelė rizika, buvo įsitikinusi ir D. Skruibienė bei tarybos nariai Steponas Baltuonis ir Jūratė Laučiūtė. Tačiau meras Juozas Mažeika tvirtino, jog yra darbų, kuriems žodžio „palauk“ nėra: „Kasmet Kretingos rajono vandenvietėse atliekami tyrimai – visose mėginiai neatitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimų. Taip yra ne todėl, kad būtume blogiausi tiekėjai, o todėl, kad mūsų gruntinis vanduo yra vienas iš blogiausių Lietuvoje“. G. Valinevičius jį papildė, kad 28 mūsų rajono vandenvietėse yra per didelis kenksmingas fluoro kiekis – tuo išsiskiriame visoje Lietuvoje, taip pat per daug yra geležies, amonio bei magnio, tačiau, anot jo, šios yra netoksinės. „Ne Mažeika ar Valinevičius to nori–nenori, – tiesiog negausime leidimų eksploatuoti šias vandenvietes. Faktas toks, kad Kretingos rajonas yra labai prastoje padėtyje, siūlykite kitas alternatyvas arba vešime geriamąjį vandenį cisternomis, – į posėdžiautojus kreipėsi meras. – Galėtume ir atsisakyti europinių pinigų, – juos mielai pasiimtų kitos savivaldybės, tačiau nebus taip, kad galėtume nepaisyti Vandens įstatymo ir nereikėtų atsiskaityti ministerijai – vis vien privalėsime gerinti vandenvietes ir tai darysime jau iš savo biudžeto lėšų“, – sakė J. Mažeika.
|
|
