Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Bajorų sklypai netraukia investuotojų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2016-04-26
Verslininkų ligi šiol nevilioja Bajorų kvartalas ir laisvi žemės sklypai palei geležinkelį.

„Pajūrio naujienų“ skaitytojai vėl iškėlė savavališkų žemės sklypų Bajoruose problemą: Klaipėdos gatvės daugiabučių senbuviams kažkada savavališkai užsigrobus žemę palei geležinkelį, neva, jie tapo išskirtiniais, kai kitiems žmonėms už žemę reikia mokėti. „Kaip čia yra: ar Lietuvoje įstatymai skirtingi, ar Bajorų gyventojai išskirtiniai?“ – retoriškai klausė laiško redakcijai autoriai.

Mieste – savavališki daržai

Prieš trejus metus „Pajūrio naujienose“ publikavus straipsnį „Akis bado Bajorų lūšnynai“, vienas iš kretingiškių neslėpė, jog valdo 15 arų sklypą, kuriame pasistatė sandėlį ir dar tvenkinį išsikasė. Miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius neneigė, kad daugiabučių gyventojai, kurių dauguma – jau pensinio amžiaus, dykai naudojasi valstybine žeme. „Kodėl vieni piliečiai, už paskolą įsigiję žemės sklypus, moka už jį bankams, ir kasmet dar – žemės mokestį valstybei. O Bajorų gyventojai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus, nelegaliai naudojasi valstybės žeme ir nieko už tai nemoka“, – tvirtinama laiške.

Jo autoriai tęsė mintį: „Keista, kad Kretingos rajono valdžios atstovai neįžvelgia problemos ir nesiima priemonių pažeidimams pašalinti. Dar geriau, kasmet Kretingos komunalinio ūkio darbuotojai nušienauja plotus tarp atskirai išsibarsčiusių nelegalių sklypų, – ir sėkmingai tarp jų išvinguriuoja, nors to negali padaryti kitose gatvėse, kur jose taip pat plyti valstybinė žemė“.

Skaitytojai atkreipė dėmesį, jog toje pačioje Klaipėdos gatvėje, o ir kitose Kretingos miesto vietose, yra ir daugiau laisvų valstybinių žemės plotų: „Taigi, gal kiekvienas užsimanęs gali bet kur pats sau susiformuoti daržą, o kartais net visai normalų 15 a dydžio sklypą ir auginti daržoves, statyti šiltnamius, nemokėdamas privalomo žemės mokesčio“.

Verslininkų akys – kitapus miesto

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas dar 2013-ųjų pavasarį „Pajūrio naujienas“ patikino, kad tų metų pabaigoje bus pradėti rengti teritorijų palei geležinkelį detalieji planai.

Anot jo, pagal Bendrąjį miesto planą plotuose tarp geležinkelio ir Klaipėdos gatvės neturėtų likti žemės ūkio paskirties sklypų, o laisvuose valstybinės žemės plotuose įsikurti komercinės paskirties objektai: parduotuvės, servisai, automobilių aikštelės, maitinimo įstaigos.

Tačiau renovavus Klaipėdos gatvę, ji tapo tik pravažiuojama magistrale – verslininkai renkasi plotus priešingoje miesto dalyje, o gyvenamieji namai dygsta Jokūbavo, Kluonalių kryptimi.

„Kai tik atsiranda verslininkų, norinčių investuoti Kretingoje, jiems pirmiausia ir siūlome nuomotis būtent valstybės žemę Klaipėdos gatvėje. Tačiau žemė ten vis dar tebėra nepopuliari. Šiuo metu verslas labiau orientuojasi į laisvą valstybės žemę palei Palangos–Šiaulių plentą: ten įsikūrė „Lidlas“, statybos leidimus jau gavo logistikos įmonė bei sodo-daržo technika prekiaujantis centras“, – tvirtino V. Domarkas.

Jis mano: jei pramoniniais objektais būtų užstatyta Klaipėdos gatvė, taip išsispręstų ir geležinkelio keliamo triukšmo, dėl kurio kenčia gretimų namų gyventojai, problema.

Tektų stumdyti buldozeriais

„Šiandieną jau yra aišku, jog rengti atskirus detaliuosius planus Klaipėdos gatvės laisvuose plotuose netikslinga – juos reiktų keisti kitais, jei verslininkas turės savų užmačių, – tai būtų nenaudingos investicijos“, – tvirtino V. Domarkas. Tam, kad gyventojams būtų išnuomota žemė, reikėtų atlikti kadastrinius matavimus. „Kas protingiau: ar investuoti į kadastrinius matavimus, ar leisti žmonėms laikinai naudotis valstybine žeme tol, kol atsiras rimtas investuotojas? Reikia pripažinti, jog dėl tos žemės suveikė nuoširdus lietuviškas pavydas“, – įsitikinęs administracijos direktorius. Po Klaipėdos gatvės renovacijos miesto seniūnas S. Juknevičius ėmėsi iniciatyvos iškirsti jos pakeles, užsodinti veją, todėl atsivėrusios erdvės apnuogino skurdoką šio kvartalo vaizdą. „Minimaliai sutvarkėme erdves Bajoruose: nebematau ten baisių plotų, o daržininkų sklypus reikėtų išstumdyti buldozeriais – žmonės delsia, nenori jų atiduoti“, – kalbėjo seniūnas.

Bajorų kvartale gyvenantis rajono tarybos narys Antanas Puodys juokavo, kad daržininkai savanoriškai atsidūrė už įstatymo ribų: „Tą žemę jie įdirbo, kai statėsi daugiabučiai, o ligi tol pagelžkely buvo baisūs šabakštynai. Šiandien kas kaip moka, taip ir dirba ten žemę. Man daržai nė kiek netrukdo: kol tos žemės nereikia pramonininkams, tegul sau augina žmonės daržoves, vis kokį pinigą prisiduria. Gal koks gudresnis ir užsigriebė daugiau žemės, bet dauguma pensininkų ten po 1–2 arus ir teturi. Būdų juk pakely nebeliko, tuoj sužaliuos – nebesimatys nė vieno–kito šiltnamio“, – įsitikinęs rajono politikas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas