|
|
|
Miškų buvo kertama mažiau
Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vedėjas Ernestas Lučauskas ir vyriausiasis specialistas Kretingai Benediktas Sauseris konstatavo, jog praėjusiais metais privačių miškų buvo iškirsta ¼ mažiau negu ankstesniu laikotarpiu, valstybiniuose miškuose kirtimų apimtys nesumažėjo – išliko stabilios.
„Tai, kad privačiuose miškuose mažėjo kirtimų, greičiausiai susiję su kritusia medienos kaina rinkoje bei naujos valiutos – euro – įvedimu“, – pasvarstė E. Lučauskas. Jo turimais duomenimis, Klaipėdos teritorinio poskyrio kontroliuojamoje teritorijoje – Kretingos, Skuodo, Klaipėdos, Šilalės, Šilutės, Plungės bei Rietavo savivaldybėse – 2015-aisiais išduotas 881 leidimas kirsti mišką, tarnyba gavo 1 tūkst. 547 pranešimus apie ketinimus kirsti. Kretingos rajone išduota 129 leidimai kirsti mišką, gauta 184 pranešimai apie ketinimus kirsti, plynais kirtimais leista iškirsti 139 ha, kai 2014 m. plynai buvo iškirsta 189 ha miškų. Kretingos rajono gyventojai praėjusiais metais privačiuose miškuose iškirto 43,3 tūkst. kub. m medienos, 2014 m. – per 65 tūkst. kub m. Iš viso Klaipėdos poskyrio kontroliuojamoje teritorijoje per 2015 m. buvo iškirsta: su leidimais – 244 tūkst. kub. m medienos, pagal pranešimus – 31 tūkst. kub. m., plynai – 866 ha miško. „Kretingos rajonas iš kitų neišsiskiria – kirtimai tolygūs, atspindintys situaciją visoje šalyje“, – tvirtino E. Lučauskas. Mišką kerta ir neteisėtai Praėjusiais metais didelį dėmesį miško kontrolieriai skyrė ugdymo kirtimams. Kad įsitikintų, kaip privačių miškų savininkai paiso šio prioriteto ir kitų miško naudojimo reikalavimų, buvo surengta maždaug 2 tūkst. patikrinimų, šventinėmis ir poilsio dienomis – 125 reidai. „Nustatėme 20 neteisėtų kirtimo atvejų – iškirsta 844 kub. m medienos, padaryta 80 tūkst. Eur žalos gamtai. Iš tų atvejų 16 pažeidėjų išaiškinta, 4 – pradėti ikiteisminiai tyrimai, už įvairius pažeidimus nubausti 45 asmenys, sumokėję 3,5 tūkst. Eur baudų“, – kalbėjo poskyrio vedėjas, kurio pastebėjimu, dažniausiai miško kirtimo taisykles pažeidžia patys miškų savininkai, pasitaiko piktybinių atvejų, kai kertami neva nulaužti medžiai ir pan. Kretingos rajone nustatyti 3 neteisėti miško kirtimo atvejai, per kuriuos iškirsta 82 kub. m medienos. Miško kontrolieriams įsiminė atvejis Skuodo rajone, kai iš N. Akmenės atvykę savininkai iškirto 200 kub. m daugiau medienos negu buvo leista ir padarė 45 tūkst. Eur žalos gamtai. Keitėsi nuostatai B. Sauseris atkreipė dėmesį, jog yra pasikeitimų privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose. „Jeigu anksčiau vėjalaužas buvo galima kirsti be leidimo, tai dabar būtina mūsų tarnybai pranešti apie ketinimą jas kirsti. Jeigu anksčiau vienas miško bendrasavininkis patvirtindavo, jog su kitais bendrasavininkiais suderintas ketinimas kirsti, tai nuo šiol būtinas visų miško bendrasavininkių raštiškas sutikimas“, – paaiškino vyriausiasis specialistas. Ką galima kirsti be leidimo ar pranešimo? Anot B. Sauserio, be leidimo kirsti galima ugdant jaunuolyną iki 20 metų, vykdant atrankinį-sanitarinį kirtimą – valant mišką nuo sausuolių, vėjavartų, taip pat – kertant miško sklypo ribines linijas – 1,5 m į savąją pusę. Jeigu iki šiol buvo stiprinama kontrolė dėl miško atkūrimo, tai šiandienos prioritetai – ugdymo kirtimai bei kaip vykdoma želdinių ir žėlinių priežiūra: ar miško savininkas atlieka ugdymo darbus – ar naikinama žolė, stelbianti pasodintą mišką, ar retinami mažiau vertingi medeliai ir šalinami krūmai. „Prireikė gero dešimtmečio, kad žmonės suprastų, jog mišką galima ne tik kirsti – kad jį reikia ir atsodinti bei prižiūrėti“, – pastebėjo miško kontrolieriai. Jie akcentavo, jog Nacionalinėje mokėjimų agentūroje priimamos paraiškos dėl kompensacijų jaunuolynui ugdyti – vienkartinė parama yra iki 197 Eur/1 ha miško. Miško priauga E. Lučausko skaičiavimu, vidutiniškai per metus 1 ha miško priaugina 6 kub. m medienos: „Mūsų tarnybos kontroliuojamuose 16,3 tūkst. ha privačiuose miškuose vidutiniškai iškertama apie 50 tūkst. kub m medienos, o priauga apie 97 tūkst. kub. m. Vadinasi, mediena kaupiasi – jos iškertama mažiau, negu priauga“. Miško kontrolierių nuomone, žmonės vis dėlto brangina mišką, jį puoselėja – nėra taip, kad mus valdytų vien tik vartotojiškas požiūris – nors ir pamažu, bet miškų plotai didėja. Miško kirtimo taisyklėse įsigaliojo ir dar viena naujovė – 100 m nuo regiono ir krašto kelių nebebus galima kirsti plynai. „Tokia taisyklė būtų išgelbėjusi ir plynai iškirstą Kvecių miško plotą prie kelio Šiauliai–Palanga. Šis kirtimas sukėlė rezonansą visuomenėje, manant, jog iškertant plynai mišką pakeliui į kurortą, buvo pažeistas visuomeninis interesas. Mes šio miško ploto likimo valiai nepalikome – stebime, kontroliuojame. Miškas buvo iškirstas laikantis teisės aktų reikalavimų ir yra atkurtas pagal miško atkūrimo nuostatus, pasodinta eglių, esama savaiminio atžėlimo. Visuomeninio intereso konfliktas buvo užprogramuotas jau tada, kai šis miškas buvo priskirtas IV, tai yra ūkinei, miško grupei, o tokį mišką kirsti galima plynai“, – konflikto esmę paaiškino E. Lučauskas ir B. Sauseris. Jų pastebėjimu, kad ateityje nekiltų tokių nesusipratimų – kad plynai nebūtų iškertami miškai, tarnaujantys ir visuomeninėms bendruomenių reikmėms, reikia ir pačių bendruomenių iniciatyvos kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl galimybės keisti miško paskirtį į II grupę – į rekreaciniams tikslams tarnaujančius miško plotus. Dar vienas kelias – miškus priskirti miesto teritorijoms, ir tokie miškai savaime tampa II grupės, o tų miškų savininkams būtų išmokėta kompensacija už miško grupės keitimą, kadangi tokio miško jie kirsti plynai nebegalėtų. Šiais metais planuojama patikslinti Klaipėdos apskrities miškų schemą ir bus galima teikti siūlymus dėl miškų grupių pakeitimo.
|
|
