|
|
|
Ugdė simpatiją klasikai
Netradicinių klasikinės muzikos pamokų – „Muzikinių pokalbių“ ciklą – visoje Lietuvoje rengianti solistė, tarptautinių konkursų laureatė, iškili kamerinės muzikos atlikėja Sigutė Trimakaitė šią savaitę aplankė mažuosius Marijos Tiškevičiūtės mokyklos ugdytinius, susitiko su Jokūbavo Aleksandro Stulginskio ir Kretingos Marijono Daujoto pagrindinių mokyklų mokiniais bei Padvarių socialinės globos namų gyventojais.
Šių namų direktorės Rimos Narmontienės žodžiais, susitikimas su soliste globotiniams nebuvo pirmasis pasimatymas su klasikine muzika –Padvarių socialinės globos namuose pernai koncertavo Kretingos dvaro menų festivalio dalyvis M. K. Čiurliono kvartetas, lydimas solistų, globotiniai lankosi neįgaliesiems skirtuose renginiuose, kur taip pat dažni rimtosios muzikos pasirodymai. Tačiau nustebinti padvariškius S. Trimakaitei vis dėlto pavyko. „Manau, kad globotiniai tikėjosi koncerto, tačiau šiame susitikime kur kas didesnę reikšmę turėjo edukacinis momentas. Sigutė atliko vos porą dainų, tačiau labai šiltai bendravo su publika, mokė globotinius klasikinio dainavimo, kvietė įsiklausyti į pianino garsus, į muzikos tėkmę. Tokios formos koncertą mes, ko gero, turėjome pirmą kartą. Kaip bebūtų, pasimokyti iš tokio lygio solistės mūsų namų gyventojams – didelė šventė“, – sakė R. Narmontienė. Jai pritarė Marijos Tiškevičiūtės mokyklos direktorė Ieva Rukšienė, įsitikinusi, kad misija, kurios vedina po Lietuvą keliauja S.Trimakaitė – išties reikšminga. „Mažieji, žinoma, nepratę klausytis klasikinės muzikos, jiems įdomiau tai, kas kasdien skamba aplink, tačiau solistė tiki – vaikus reikia pratinti prie klasikos, reikia užsiauginti rimtosios muzikos gerbėjus, todėl labai stengėsi vaikus sudominti – dainavo, grojo, sekė pasakas, dalijosi istorijomis apie smuiko raktą, ar tai, kaip turi nusilenkti artistas“, – kalbėjo I. Rukšienė. Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Račinskienė tikino, kad mokiniai greitai įvertino šiltą solistės bendravimą: „Edukacinė pamoka buvo paprasta, bet nenuobodi, žaisminga ir suprantama mokiniams, todėl jie aktyviai įsitraukė į veiklą, atsakinėjo į klausimus.“ Pirmąkart solistė lankėsi Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinėje mokykloje, kur surengė dvi muzikos pamokas – I–IV klasių mokiniams ir vyresniesiems. „Šis susitikimas – puiki proga išgirsti tarptautinių konkursų laureatę, gyvai įvertinti jos talentą, pasisemti patirties ir gerų emocijų, – teigė mokyklos direktorė Lidija Šiškienė. – Ne paslaptis, kad periferijoje klasikinės muzikos koncertų praktiškai nebūna. Tokio rango atlikėjai atvyksta retai, o ir tėvai ne visada turi galimybę vaikus nuvežti į didmiesčių renginius.“ Nepopuliari, bet paveiki Anot S. Trimakaitės, nuo 2001 m. jos rengiamas muzikos festivalis „Šokoladinis Mocartas Lietuvoje“ vyksta ištisus metus, o šiemet po jo sparnu sužydo „Muzikinių pokalbių“ koncertų ciklas, sulaukęs rėmimo ir leidęs lankyti atokiai nuo Vilniaus nutolusius regionus. „Džiugu, kad galiu rengti atskirus susitikimus mažiausiems ir vyresniems mokiniams, nes vaikai klauso skirtingai. Mažieji labai nori dalyvauti, laukia užduočių. Paradoksas, kad turime mokyti vaikus klausyti. Kiek sunkesnė užduotis – dirbti su paaugliais, ypač nepratusiais klausytis klasikos. Nors jaunimas labai draugiškas ir atviras, jiems galbūt ne visada patinka rimtosios muzikos keliamas jausmas. Klasika susižavi vienetai. Tačiau kuo dažniau vyksta susidūrimai su rimtąja muzika, tuo lengviau“, – įsitikinusi S. Trimakaitė. Anot solistės, nors jaunimo kultūriniam ugdymui valstybė skiria lėšų, rengiami įvairūs projektai, vis dėlto kelionės po Lietuvą S. Trimakaitei atnešė patyrimą, kad klasikinės muzikos sritis išlieka nepristatyta ir nepažinta. Jos žodžiais, nuolat iškyla klausimas – kur yra visi šios srities profesionalai ir kodėl jų nebūna ten, kur labiausiai reikia. „Lietuvoje niekas nedaro to, ką aš. Pavyzdžiui, teatrai yra aktyvesni, dirba mobiliai ir jiems pavyksta apkeliauti darželius, kartais – ir mokyklas. O nepopuliari klasikinė muzika dažniausiai nusėda specializuotose vietose – kultūros centruose, muzikos mokyklose, nors aš vis aiškinu, kad vaikams būtina klasikinė muzika. Ir kuo anksčiau, nelaukiant, kol jie užaugs. Mano noras – parodyti, kad reikia bendrauti su jaunimu ne tik per mokymąsi, bet ir per kitokią emocinę būseną, kuri jiems galbūt neįprasta“, – sakė solistė. S. Trimakaitė atviravo, kad viešint Kretingos rajone sužavėjo ugdymo įstaigų darbuotojų šiluma ir svetingumas, todėl neslėpė noro sugrįžti, apie klasikinę muziką pasikalbėti ne tik su vaikais, bet ir su suaugusiaisiais. „Pajutau nuoširdų laukimą ir draugiškumą iš Padvarių socialinės globos namų gyventojų. Jiems tai – atrakcija ir malonumas dieną praleisti kitaip, – tikino S. Trimakaitė. – Taip jau susiklostė, kad tiek suaugusiesiems, tiek vaikams su negalia dažniau pasiūloma pramoga, nors klasikinis menas šiuo atveju kur kas paveikesnis, ir tai aš sakau kaip mokslininkė bei kompozitorė.“ --- Dainininkė Sigutė Trimakaitė studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, 1984 m. tapo Michailo Glinkos dainininkų konkurso laureate, o 1987 m. iškovojo pirmąją premiją tarptautiniame Marija Kalas konkurse Atėnuose. Be gausios koncertinės veiklos, Sigutė Trimakaitė didelį dėmesį skiria įrašams Lietuvos radijo fondams. Vilniaus Arkikatedroje kartu su vargonininku, profesoriumi Leonidu Melniku įrašė, o 1998 m. išleido pirmąją kompaktinę plokštelę. Vilniaus plokštelių studijoje kartu su pianistu Justu Dvarionu įrašė ir 1999 m. išleido antrąją solinę kompaktinę plokštelę. Įrašė vaikams skirtas plokšteles bei audio kasetę, kūrinių teatro ir kino muzikai, lietuvių kompozitorių bei lietuvių liaudies dainų.
|
|
