Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pinigų psichologija: kiek laimės šlamančiuose

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2016-02-05

„Pinigai, kuriuos turi, – laisvės įrankis, tie, kurių vaikaisi, – vergijos įrankis“ – yra pasakęs prancūzų filosofas ir rašytojas Žanas Žakas Ruso. Anot psichologės Ievos Jasaitytės, ši mintis puikiai atspindi žmogaus psichologinį santykį su pinigais: apie pinigus sunku kalbėti, net šeimoje ar artimų draugų rate pinigai dažnai yra uždrausta tema, kadangi sukelia nemalonias diskusijas.

I. Jasaitytės nuomone, visuomenėje pinigų sąvoka apaugusi įvairiais mitais ir klaidingais įsitikinimais. Manoma, kad jie atneša laimę, nors dažnu atveju dideli pinigai suteikia tik dar daugiau atsakomybės, streso ir galvos skausmo. „Labai turtingas žmogus – tai tas pats žmogus. Jam taip pat reikia nuspręsti, ką jis nori veikti gyvenime, kokie yra jo tikslai. Klaidinga manyti, kad pinigai yra laimėjimas, susijęs su sėkme. Dažniausiai, norint gauti pinigų, reikia sunkiai dirbti ar bent jau gerai pasukti galvą“, – įsitikinusi psichologė.

Anot jos, kartais klaidingai manoma, kad kopijuojant turtingų žmonių veiklą, praturtėsime ir patys. Tačiau kiekvienam asmeniui tinka skirtingas kelias – vieni mėgsta fizinį darbą, kiti geriau jaučiasi dirbdami protiškai, lygiai taip pat skiriasi ir pinigų poreikis, tad vieno sėkmingo laimės recepto nėra.

„Kai kurie galvoja, kad pasikalbėjus su finansų guru, išsispręs visos piniginės problemos, bet pinigai – mūsų kiekvieno atsakomybė, reikalaujanti laiko, žinių, jėgų. Išleisti pinigus visada lengva, o apgalvotai valdyti – daug sunkiau“, – teigė I. Jasaitytė.

Valios įtaka ir genetika

Psichologijos daktaras Bradas Klontzas 2010 m. atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad Amerikoje stresas dėl pinigų yra dažniausiai pasitaikanti skyrybų priežastis. Netikrumas dėl pajamų, nesutarimai dėl turimų lėšų panaudojimo, prioritetų, tikslų atneša į šeimą nerimą, pasipiktinimą, konfliktus. Tas pats tyrimas parodė, kad 3 iš 4 amerikiečių įvardijo pinigus kaip svarbiausią veiksnį, kuris jų gyvenime kelia stresą.

Pasak I. Jasaitytės, kai kurie psichologai išskiria psichinius sutrikimus, susijusius su pinigais: pinigų vengimas – kai žmogus neigia finansinę realybę ir gyvena iliuzijų pasaulyje, pinigų atstūmimas – kai jaučiamas kaltės jausmas, kiekvieną kartą gavus pinigų, ar pernelyg didelis pinigų garbinimas, dažnai susijęs su lošimu, persidirbimu, pinigų švaistymu.

„Turbūt kiekvienas turime draugą, kurio finansinė padėtis – visiška netvarka: nėra planavimo, pastovių įplaukų, išlaidos dažnai netikėtos ir neproporcingai didelės, o kur dar neatsakingas skolinimasis, – kalbėjo I. Jasaitytė. – Kiti asmenys elgiasi priešingai: planuoja kiekvieną centą, prieš eidami į parduotuvę susirašo, ko tiksliai reikia nusipirkti, kad išvengtų nereikalingų išlaidų, planuoja ilgalaikes ir trumpalaikes investicijas, siekia pastovaus pajamų augimo.“

Psichologai pirmąjį atvejį dažnai priskiria valios trūkumui ir sako, kad tokie žmonės ne tik netaupo pinigų, be ir neplanuoja savo darbo ir laisvo laiko, neskiria daug dėmesio namų tvarkymuisi, vis žada, pavyzdžiui, pradėti sportuoti ar valgyti sveikai, tačiau nedaro to ir apskritai vengia atsakomybės.

Puiki iliustracija – garsusis zefyro testas, kai vaikas paliekamas kambaryje, priešais jį padedamas zefyras ir pasakoma – „jei iškęsi kelias minutes jo nesuvalgęs, aš sugrįšiu ir gausi dar vieną zefyrą“.

„Zefyro testas paskatino tolimesnius, tęstinius valios tyrimus. Paaiškėjo, kad vaikai, iškentę ir išlaukę antrojo zefyro, vėliau geriau tvarkėsi su pinigais, o tie, kurie suvalgydavo zefyrą iš karto, suaugę taip pat priimdavo greitus sprendimus savo naudai, poreikiams „čia ir dabar“ patenkinti, jiems sunkiau sekėsi taupyti ir tvarkyti savo finansus. Šie tyrimai suponuoja mintį, kad tam tikri sprendimai, susiję su pinigais, taupymu, yra nulemti genetiškai“, – sakė psichologė.

Nelaimėsi ir nenusipirksi

Tai, kad staigus praturtėjimas neatneša laimės, įrodo loterijų laimėtojų istorijos: beveik 2 mln. Lt laimėjusios uteniškės vaikai metė mokslus ir pradėjo gyventi iš motinos lėšų, nekurdami savo pačių ateities, o vieną pirmųjų piniginių prizų – beveik pusę milijono litų – laimėjusi vilnietė susidūrė su giminių ignoravimu: šie pyko, nes moteriškė su jais „nesidalijo“ pinigais.

„Visi netikėtai praturtėję žmonės dažniausiai kalba apie tą patį – sunku apsiprasti su mintimi apie didelius turtus, aplink vis daugiau norinčių pagalbos ir prašančių paremti finansiškai, sudėtinga valdyti didelius kiekius pinigų, jei iki tol nesi to daręs“, – sakė psichologė.

Tai įrodo ir tyrimai. Mokslininkai Skotas Hankinsas, Markas Hoekstra ir Paige Marta Skiba 2008 m. Jungtinėse Amerikos Valstijoje išsiaiškino, kad 50–150 tūkst. dolerių laimėjimai padidina riziką laimėtojui bankrutuoti per ateinančius 5 metus: dažniausiai laimėtojas padengia turimus įsiskolinimus, nusiperka namą, automobilį ir toliau gyvena savo pinigų tvarkymo principais, dėl ko ne tik kad nepadidina turimo turto, bet jį net ir iššvaisto.

Pinigai ne visada į gera ir turtingųjų atžaloms. Berklio universiteto mokslininkai prieš porą metų nustatė, kad asmenys, kurie vaikystėje gyveno skurdžiomis sąlygomis, išvysto stipresnį emocinį intelektą – sugebėjimą užjausti kitus, supratimą apie santykius, kitų žmonių savybes, o pinigų perteklius išugdo polinkį netinkamai elgtis su aplinkiniais.

„Tyrimai parodė, kad netgi netikri pinigai skatina nepagarbų elgesį, – tikino I. Jasaitytė. – Eksperimente buvo stebimi studentai, žaidžiantys monopolį. Vienam iš poros buvo duodama didelė Monopolio pinigų suma. Dažniausiai „turtingesnis“ žaidėjas iš pradžių susigėsdavo, o po to pradėdavo elgtis agresyviau, užimdavo daugiau vietos, garsiau dėliojo figūras ir netgi šaipėsi iš skurdesnio žaidėjo.“

Kaip nugalėti pinigus

I. Jasaitytės teigimu, pirmiausia svarbu nusistatyti savo piniginius tikslus ir atsakyti į susijusius klausimus. „Kas man yra būti turtingam, kiek pajamų per mėnesį turiu gauti, kad jausčiausi patogiai, ką norėčiau sau leisti? Tie žmonės, kurie nuolat svajoja tapti turtingais ir vadovaujasi abstrakčiomis frazėmis, tikėtina, niekad ir nepasieks savo tikslo, nes jis nėra tiesiogiai įvardijamas. O galbūt tai, ką jie turi šiandien, yra pakankama?“ – kvietė pasvarstyti psichologė.

Apsibrėžus tikslus, galima pereiti prie priemonių jiems įgyvendinti. Patogiausia – išsidėlioti realų pinigų taupymo planą ir stengtis jo laikytis, pavyzdžiui, – susidaryti lentelę iš skirtingų dalių: išlaidų, kurios yra būtinos; išlaidų, kurių galiu atsisakyti; išlaidų, kuriomis save palepinsiu, jei sutaupysiu reikiamą sumą pinigų. Idealiu atveju išlaidos turėtų atitikti realią finansinę situaciją.

„Ar tikrai pirmo kurso studentui, pradėjusiam dirbti vasarą, reikalinga paskola 10 tūkst. eurų vertės automobiliui? Galbūt, juk visi esame laisvi rinktis. Tačiau jei norime efektyviai planuoti savo išlaidas ir pajamas, turime vadovautis sveiku protu“, – teigė psichologė.

Į savo taupymo planą, anot specialistės, svarbu įtraukti ir pajamas bei atsakyti sau į klausimus: kiek pajamų gaunate šiuo metu, ar jos pastovios, o gal priklausančios nuo tam tikrų veiksnių, kaip galėčiau padidinti savo pajamas. Viską išdėsčius popieriuje, situacija taps aiškesnė ir bus žengtas pirmas žingsnis į taupymą.

Didžiausias priešas – galvoje

„Kalbantis su klientais tenka išgirsti jų didžiausias svajones, tačiau tame pačiame pokalbyje žmogus pradeda vardyti ir sunkiausias kliūtis, kurios trukdo pasiekti svajonę, nupasakoja kraštutines nesėkmių istorijas. Atrodo, kad toks žmogus turi tikslą, tačiau niekad net nepradės jo įgyvendinti, bijodamas nesėkmės. Kyla klausimas – ar mes kontroliuojame savo psichologinius barjerus, ar leidžiamės kontroliuojami jų?“ – sakė I. Jasaitytė.

Anot psichologės, mąstydami apie tai, ką galime ir ko norime, turime leisti sau bent pamėginti pasiekti svajonę. „Kiekvieną kartą iškilus baimės ar nerimo minčiai, paklauskime savęs: kiek ši grėsmė yra reali? Ar taip yra nutikę kitiems, kurie siekė panašių tikslų? Kokia reali tikimybė, kad ši grėsmė ištiks ir mane? Pamažu atsisakydami psichologinių barjerų, palengvinsime savo mintis, įgysime pasitikėjimo savimi ir drąsiau žengsime žingsnį tikslų įgyvendinimo link“, – patarė psichologė.

Dar vienas metodas, taikomas kritinėse situacijose, kai asmenį užvaldo psichologiniai barjerai – kiekvienoje sudėtingoje situacijoje pasakyti sau mintyse: aš esu laisvas rinktis, ar aš tikrai šito noriu – gulėjimo prieš televizorių visą savaitgalį, saldumynų, nereikalingų rūbų už paskutinius pinigus. Psichologės teigimu, vien mintis, kad renkuosi pats, padeda pasijusti laisviau, įtvirtina jausmą, kad kontroliuojame situaciją, ir pastūmėja prie teisingo sprendimo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas