|
|
|
Kūrybiškumas prieš įprotį
Kretingos meno mokykloje paskaitą skaitęs Teatro edukologijos magistras, Klaipėdos universiteto dėstytojas ir Priekulės progimnazijos mokytojas Andrius Chomičius įsitikinęs, kad kurti galime visi: kūrybinio mąstymo paslaptimis su savo studentais besidalinantis lektorius siūlo į kūrybiškumą pažvelgti kitokiu kampu ir iš naujo įvertinti įpročio svarbą.
Vienus auginti, kitus – numarinti Pasak A. Chomičiaus, nors ir akivaizdu, kad menas ir kūryba bendrąja prasme yra galinga priemonė, kurią reikia puoselėti ir vartoti, kuriame ne visi: „Tuomet ir kyla klausimas, kodėl mes to nedarome, nors turime visas galimybes – esame laisvi ir sąlyginai turtingi.“ Lektoriaus įsitikinimu, atsakymas slypi mūsų įpročiuose, trukdančiuose tapti kūrybingais, tačiau kiekvienas iš mūsų galime keisti savo turimus įpročius ir ugdytis naujus. „JAV verslininkas, investuotojas, filantropas, vienas turtingiausių pasaulio žmonių Vorenas Bafetas savo kalbas studentų auditorijoms visada pradeda taip pat – paprašydamas apsidairyti aplink ir susirašyti žmones, į kuriuos šie norėtų būti panašūs, ir tuos, į kuriuos nenorėtų lygiuotis, o taip pat apmąstyti tai, kodėl mes norime arba nenorime būti į juos panašūs“, – kalbėjo A. Chomičius. Anot jo, įprastai kituose žmonėse mus žavi tie įpročiai, bruožai, savybės, kurių patys neturime: „Todėl V. Bafeto patarimas visada labai paprastas – jūs galite išsiugdyti visa tai, kas jus žavi, ir galite numarinti savyje tai, kas nežavi. Tada jūs tapsite tuo, kuo norite tapti.“ Pasak A. Chomičiaus, tyrinėtojai išskiria penkis kūrybinio mąstymo įpročius: smalsumą, vaizduotę, atkaklumą, nuoseklią praktiką ir bendradarbiavimą. „Sunkiausi žmogui šie du – atkaklumas ir nuosekli praktika, tačiau lavinti reikėtų visus“, – teigė lektorius. Žinoti: ką, kaip ir kodėl Tam, kad imtume keisti savo įpročius, anot A. Chomičiaus, reikalinga stipri motyvacija: vykdant bet kokį projektą, darant bet kokį darbą, turime žinoti, ką mes darome, kaip tai padaryti, ir galiausiai – kodėl to imamės. „Atsakymas į klausimą „kodėl“ yra nenukopijuojamas, – teigė A. Chomičius, cituodamas kito savo mokytojo – amerikiečių verslininko ir investuotojo Roberto Kijosakio mintį. – Aš galiu jums nurodyti, ką ir kaip daryti, kad taptumėte turtingi, bet problema bus tame, kad jūs to vis tiek nedarysite, nes jūs neturite to stipraus, vežančio „kodėl“, dėl kurio pasiryžtumėte kasdien nuosekliai ir kryptingai dirbti.“ Lektoriaus teigimu, savo sėkmės formulę kiekvienas žmogus turi atrasti savarankiškai: „Ne visada taip buvo, bet dabar, kad ir ką aš bedaryčiau, man reikia šių sąlygų – tai man turi būti be galo įdomu, beprotiškai aktualu, prasminga ir fundamentalu. Kai šie dalykai susijungia, imuosi vienos ar kitos kūrybiškos veiklos.“ Ieškant tikro mokytojo Kūrybinga asmenybe save laikantis A. Chomičius kvietė į kūrybiškumą pažvelgti nauju kampu – kaip į procesą, kuris vyksta nuolat ir pasireiškia bet kokioje veikloje, o jo rezultatai nebūtinai turi būti meno kūriniai. „Todėl aš esu kūrybiškas, bet aš nesu menininkas“, – sakė šiuo metu pedagogine veikla užsiimantis A. Chomičius, dvejus metus dalyvavęs „Kūrybinių partnerysčių“ projekte – unikalioje pokyčius mokykloje inicijuojančioje kūrybiško mokymo programoje, kuri bendram tikslui suvienija moksleivius, mokytojus ir kūrėjus: menininkus, kultūros ir kūrybinio sektoriaus veikėjus bei mokslininkus. „Mano buvęs kolega Valentinas Masalskis sakydavo, kad gero mokytojo mokiniai visada turi matyti tik jo nugarą: mokytojas eina priekyje, jis rodo pavyzdį, o mokiniai seka iš paskos. Tačiau aš manau, kad gero mokytojo mokiniai pralenkia mokytoją. Ir ne tik jį – jie pralenkia laiką“, – teigė A. Chomičius. Tačiau tai, koks turi būti tikras mokytojas, A. Chomičius tikino supratęs, kai perskaitė 1991 m. Danijoje atidarytos privačios mokyklos „Kaospilot“ misiją. „Ji skamba taip – „būti geriausia mokykla pasauliui“, o ne pasaulyje. Ši mintis mane pribloškė, – kalbėjo dėstytojas. – Iki tol aš irgi stengiausi būti geriausias: dirbti geriausioje mokykloje, sukurti geriausią programą. Tačiau, kai nustoji save reitinguoti ir susikoncertuoji tik į savo veiklą, pradedi mokytis, dalintis ir mėgautis tuo, ką darai. Todėl ir tikras mokytojas yra tas, kurio mokiniai nelenktyniauja.“
|
|
