Kretingoje prasikalė tautinio šokio „Pupa“

Penktadienį Kretingos Marijono Daujoto pagrindinė mokykla pražydo tradicijomis – trankiai sušoktas pirmasis respublikinis vaikų ir jaunimo liaudies šokių festivalis „Pupa“, kuriame sukosi ir pirmokai, ir abiturientai.

Respublikinio vaikų ir jaunimo liaudies šokių festivalio „Pupa“ sumanytojas, Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos šokių mokytojas Paulius Vaitkevičius (nuotr. kairėje) subūrė ir to paties pavadinimo kolektyvą, atidariusį renginį.

Gyvybės medį simbolizuojančios, pasakiškos „Pupos“ krikštatėvis – Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos šokių mokytojas Paulius Vaitkevičius, šioje ugdymo įstaigoje subūręs ir to paties pavadinimo tautinių šokių kolektyvą. „Idėja labai paprasta ir unikali – su vaikais pastatėme gražų šokį „Pupa“, o iš jo išaugo mintis apie festivalį. Dabar „Pupa“ – tarsi mokyklos vizitinė kortelė“, – sakė P. Vaitkevičius.

Trečius metus Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje dirbantis choreografas tikino pamažu audęs rimto renginio idėją, peržengusią mokyklos sienas. Anot jo, norėjosi tikros šokio šventės, į kurią smagu pasikviesti kolegas ir draugus, vieniems į kitus pasižiūrėti be konkursinio jaudulio.

„Džiaugiuosi, kad galime scenoje pasveikinti svečius ne tik iš rajono – Salantų gimnazijos, Simono Daukanto progimnazijos, Kurmaičių pradinės mokyklos, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, – bet ir iš Klaipėdos, Gargždų, Šakių, Panevėžio. Jie – seni mūsų draugai, su kuriais nuolat susitinkame konkursuose, kartas nuo karto vieni kitus kviečiame koncertuoti“, – teigė P. Vaitkevičius.

Vaikus mokantis ne tik liaudies, bet ir šiuolaikinio šokio, choreografas tikino, kad tautinis šokis išlieka aktualus jau vien dėl unikalių švenčių, įtrauktų į UNESCO paveldo sąrašą.

Užvedančią „Linksmapolkę“ dovanojo Salantų gimnazijos jaunių tautinių šokių grupė, vadovaujama Simonos Kutkevičienės.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad choreografiją savo tolimesniam gyvenimo keliui pasirinkau sužavėtas Dainų šventės. Vaikams stengiuosi įskiepyti pagarbą ir susidomėjimą liaudies šokiu, prie to prisideda ir kelionės į įvairius konkursus bei šventes, – tikino šokių mokytojas. – Liaudies šokis yra pagrindas, nuo kurio lengva atsispirti, pasirinkus bet kurią šokio kryptį ar stilistiką.“

Jaunas specialistas neslėpė, kad kinta ir pats liaudies šokis – šiandienos choreografai stengiasi jį šiuolaikinti, ieško naujų sprendimų, bando patraukti į modernaus, šiuolaikinio šokio pusę, sintetina muziką, tačiau išlieka ir ištikimų tradicijoms.

Į šventės organizavimą įsitraukė visa mokyklos bendruomenė: direktorius Julius Gindulis bei visas būrys pedagogų – Jūratė Račinskienė, Sotera Martusevičienė, Aiva Raciuvienė, Nijolė Bončkuvienė, Ada Bastienė, Vilmantas Volskis.

Atminimo dovanas – medžio gėles – šventės dalyviams sukūrė tautodailininkė, technologijų mokytoja Marija Šaltmerienė, padedama mokinių. Pakilia šventės nuotaika rūpinosi festivalio vedėjos – šeštos klasės mokinės Alanta Bacevičiūtė ir Rasa Žutautaitė, žiūrovus žavėjusios įvairiaspalvėmis istorijomis apie pupą.

Šventės dalyvius pasveikinusi vyriausioji Švietimo skyriaus specialistė Asta Pocienė teigė, kad šiandien mokėti šokti – prestižo reikalas, o žinoti šimtmečius gyvuojančius liaudies šokius – dviguba garbė. Anot jos, tautinių šokių festivaliai yra būtent tai, ko Lietuvoje trūksta, todėl tiesiog būtina „Pupoje“ susitikti ir kitąmet.

• Rašyti komentarą (4)