Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

„Atžalynas“ krauna brolystės žiedą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2015-10-09
Šis ruduo Kretingos kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausiajai režisierei Auksei Antulienei – ypatingas: atšventusi darbo šiame teatre 20-mečio jubiliejų, ji perėmė gaires iš ilgamečio šio teatro mohikano Algimanto Verbuto ir pradėjo vadovauti kolektyvui. Režisierė metė sau iššūkį – į naująjį sezoną įžengti su keturiais scenoje gyvuojančias spektakliais.
„Teatre reikia išmokti ir širdį atverti, ir sugyventi kaip broliai–sesės“, – tvirtino 20-metį meile teatrui vaikus „Atžalyne“ uždeganti vyriausioji režisierė Auksė Antulienė.

Išvyks į tarptautinį festivalį

„Ligi tol per sezoną rodydavome po 2 spektaklius, greta jų repetuodami ir naujus darbus. O šį sezoną ketiname rodyti 4 pačius naujausius: spektaklį jaunimui pagal Rėjaus Brėdberio romaną „Pienių vynas“, dramą jaunimui Andriejaus Kureičiko „Iliuzionas“, apysaką paaugliams pagal Vladimiro Železnikovo kūrinį „Baidyklė“ bei spektaklį-žaidimą paaugliams pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką „Briedis Eugenijus“. Jau repetuojame ir naujus darbus, kol kas labiau improvizuojame juos. Kokie darbai tai bus, kol kas, vaikų prašymu, žiūrovams telieka paslaptis“, – kalbėjo A. Antulienė.

Spektaklį „Pienių vynas“ , kuriame šiltai ir jautriai pasakojamos 3 istorijos apie vaikystę ir senatvę, laimingą gyvenimą ir mirtį, pirmąsyk Kretingos scenoje rodytą pavasarį, režisierė tebelaiko premjeriniu ir ketina jį su atnaujintu kolektyvu parodyti ateinantį savaitgalį, spalio 16-ąją.

O lapkritį su spektakliu „Iliuzionas“ vyresnieji atžalyniečiai išvyks į tarptautinį jaunimo teatrų festivalį Gopingene, Vokietijoje. „Visada į festivalius vežame vyresniųjų aktorių spektaklius, nes jie yra brandžiausi. O išeinantiems atžalyniečiams tai, kad kitakalbiai žiūrovai pageidauja pamatyti jų darbus, būna ilgamečių jų kūrybinių pastangų įvertinimas, – teigė A. Antulienė. – Iš Lietuvos, praėję atranką, esame pakviesti tik vieni, festivalio programoje dalyvausime greta kolektyvų iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos. Taip pat bus labai įdomu pamatyti, kaip vokiečiai rengia festivalius“, – tvirtino režisierė.

Anot jos, spektaklis „Iliuzionas“ yra puikus atžalyniečių aktorinis darbas, kurį ji tikisi nesyk dar parodyti ir kretingiškiams, nors sunkumų kyla todėl, kad kai kurie aktoriai – jau pirmakursiai studentai.

Teatre reikia atsiverti

A. Antulienė pasidžiaugė, kad Kretingos vaikai, nepaisant gausybės popamokinės veiklos galimybių, vis tebemyli „Atžalyną“, kuris gyvuoja jau 37 metus.

„Šiandieną dirbame su 3 vaikų grupėmis, pradedant nuo penktokų – galėtume jų rengti ir daugiau, tačiau neturime galimybių. Ateina pradinukai, norėtų įsiprašyti vaidinti, tačiau jiems tenka pasiūlyti palūkėti, o jie – pažiūrėkit, koks aš didelis, – juokėsi režisierė. – Rudenį nerengiame specialių priėmimų, nežinau, iš kur ta mūsų teatro reklama, greičiausiai ji ataidi iš pačių vaikų. Tie, kurie ateina ir prašosi vaidinti, yra matę bent po vieną mūsų spektaklį.“

A. Antulienė pasidžiaugė, jog šį rudenį „Atžalyne“ pradėjo dirbti ir veržli kūrybinga režisierė Karolina Uksaitė.

Pašnekovė neslėpė mananti, jog vaikus į „Atžalyną“ traukia sukurta teatrinės bendruomenės atmosfera. „Po pamokų vaikai į studiją ateina lyg į klubą: mes verdame arbatą, diskutuojame, repetuojame. Taip nėra, kad į teatrą atėjai lyg į darbą: „labas“, atidirbai ir „iki“. Teatre reikia širdį atverti, pratintis gyventi kaip broliai ir seserys. Atėjusiems turi patikti mūsų žaidimas su savomis taisyklėmis: jeigu patinka, pasilieka, nė vienam nepasakau „viso gero“, – sprendžia jie patys. Stojamajam egzaminui užtenka tik pasakyti, kad nori vaidinti mūsų teatre, o toliau viskas priklauso nuo paties vaiko: prasideda juodas repeticijų darbas, o kartu su juo – ir mūsų šventės, gimtadieniai, iškylos, išvykos“, – teatro virtuvę atskleidė jo vadovė.

Ji tęsė mintį ir toliau atviraudama: „Kai vaikai, kuriuos jaukiniesi, su kuriais susigyveni lyg šeimoje, išeina į gyvenimo platumas, verkiu taip, kad, atrodo, išlydžiu savo pačios vaikus. Atsimenu, kai išleidau pirmąją laidą, tąkart man ir pačiai kartu su jais norėjosi išeiti iš darbo. Atrodė, kad kitų tokių nebus. Kaskart braukiu ašaras, atsisveikindama su dvyliktokais.“

Trys aktorės – lyg rudenį išskrendančių žąsų ar daubų laumių simboliai – įkūnija tris dramos „Pienių vynas“ istorijas.

Padeda ir palaiko šeima

Režisierė sakė, jog pati reikliausia jos kūrybinio darbo vertintoja ir didžiausia palaikytoja yra šeima: vyras Artūras bei du „Atžalyne“ užaugę ir kūrybines specialybes pasirinkę jos sūnūs – 21-erių Džiugas, būsimasis garso režisierius, ir 19-metis Eimantas, besimokantis kūrybos komunikacijų.

„Mano darbe yra daug techninių dalykų, kuriuose aš nesusigaudau. Tuomet į pagalbą kviečiuosi Artūrą, pagal specialybę jis – energetikas, o teatre – mano patarėjas ir padėjėjas. Mano darbas nėra finansiškai gerai apmokamas, tačiau reikalaujantis laiko, kuris turėtų būti skirtas šeimai, nes repetuojame vakarais, kai žmonės po darbų renkasi namie. Abu sūnūs kartu su manimi būdavo teatre, tad galvoju, kad savo šeimos labai nenuskriaudžiau. O vyras, kažkada irgi vaidinęs mokykloje, mane palaikė visuomet, – netgi tada, kai norėjosi pakelti rankas ir išeiti iš darbo“, – šeimos supratingumu džiaugėsi pašnekovė.

Vaikystę A. Antulienė sakė praleidusi tarp Kretingos ir Klaipėdos, mokėsi Pranciškonų gimnazijoje ir lankė „Atžalyną“.

„Pirmąją teatro mokyklą išėjau pas Algimantą Verbutą. Jis yra mano mokytojas iš didžiosios raidės profesine ir gyvenimiška prasme“, – gražių žodžių savo mokytojui negailėjo pašnekovė.

Jos tėtis Kazimieras Seselskas, mėgęs šokį, dainą ir renginius vedęs Kretingos kultūros centre, ir šiandien tebėra aktyvus Kartenos miestelio saviveiklininkas. O anapilin jau iškeliavusi mama Regina Seselskienė buvo matematikos mokytoja, tačiau, pašnekovės žodžiais, širdyje buvusi literatė: atmintinai mokėjusi be galo daug poezijos, aplankydavusi visus naujausius spektaklius.

Režisierė pasidžiaugė, jog per 20 darbo „Atžalyno“ scenoje metų užaugo ir pasekėjų: šiandieną jos mokinės Eglė Grigaliūnaitė dirba Kauno dramos teatre, Silvija Stonkutė – tearto mokytoja vienoje iš Vilniaus gimnazijų, o režisūros studijas Klaipėdos universitete baigusi K. Uksaitė tapo jos kolege.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas