Renovuojamų namų gyventojams – pliūpsnis optimizmo

Kretingos rajono savivaldybėje įvykusiame susirinkime rangovo Klaipėdos bendrovės „Klaista“ direktorius Laimutis Ignatavičius aplinkos viceministrės Daivos Matonienės akivaizdoje pažadėjo, jog renovuojamuose Savanorių g. Nr. 47 ir Topolių g. Nr. 10 namuose šiluma bus „paleista“ spalio 15 ir 20 dienomis, o jei staiga atšals anksčiau, gyventojai laikinai bus aprūpinti kitomis šildymo priemonėmis.

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė (kairėje) ragino nebeieškoti kaltų, o namų renovacijos problemas spręsti visiems susitelkus.

Prašė sutarimo

„Ar galiu būti tikra, kad galioja jūsų žodžiai? – dar kartą pasitikslino D. Matonienė. – Priešingu atveju šaukštas deguto Kretingoje visą statinę medaus sugadins – kretingiškiai dabar akylai stebės, ir nuo to priklausys kitų namų gyventojų ryžtas renovuoti savo namus.“ Viceministrė prašė daugiau nebekaltinti vieniems kitų, bet konkrečiai išsiaiškinti tarpusavyje, kuo padėti, keičiant situaciją, gali ministerija, Savivaldybė, rangovas.

Į Kretingą viceministrė atvyko po to, kai, šildymo sezonui lipant ant kulnų, dėl grėsmingos problemos raštu į Vyriausybę kreipėsi rajono meras Juozas Mažeika. „Sulaukiau paties Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus dėmesio ir skambučio, kad mūsų Savivaldybės raštas peradresuotas daugiabučių namų renovaciją kuruojančiai Aplinkos ministerijai, tad, manau, šis mūsų pokalbis, dalyvaujant viceministrei, vaisių duos“, – neabejojo J. Mažeika, pristatydamas ir kitus susirinkimo dalyvius, tarp kurių – be Savivaldybės administracijos atstovų, – keletas renovacija besidominčių rajono tarybos narių, „Kretingos komunalininko“, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atstovai, techniniai prižiūrėtojai, LR Seimo narė Jolita Vaickienė, aktyvus Topolių g. Nr. 10 gyventojas Edmundas Giedrimas.

Kritikos strėlės – į kairę ir į dešinę

Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, šildymo kaina Kretingoje yra gerokai žemesnė, palyginus su kai kuriais kitais rajonais bei kaimynine Palanga – 5,7 eurocento be PVM už kilovatvalandę. Todėl, anot jo, gyventojus išties sunkiau priraginti dalyvauti renovacijos procese, juolab kai jie įvertina renovuoto būsto kainą aplinkiniuose rajonuose, mato, jog ji Kretingoje nešokteli taip, kaip Palangoje ar Klaipėdoje. Tačiau neabejojama, kad renovacijos nauda šį sezoną įsitikins ir su kitais patirtimi pasidalins seniausio Kretingoje namo – Vilniaus g. Nr. 10 – gyventojai, už šildymą mokėsiantys kaip niekada pigiai.

Tarp renovacijos skaudulių direktorius minėjo jau patį investicinių projektų rengimą. „Dažnai tuos projektus rengia vos ne specialiai tam susikūrę studentų „uabai“, už kokybę nejaučiantys jokios atsakomybės“, – kalbėjo V. Domarkas. Jo nuomone, investicinių planų rengimo įmonės turėtų turėti įstatinį kapitalą ir gauti draudimo garantą, be to, kompetencija jiems būtų įpareigojimas.

Direktorius kritikavo ir Viešųjų pirkimų įstatymą. „Mūsų renovacijos administratorius disponuoja gyventojų pinigais, žmonėms reikės išsimokėti už nupirktus darbus. Todėl būtų labai gerai, kad kartu su administratoriumi jie patys galėtų dalyvauti tų darbų pirkimo procese, tada patys galėtų įvertinti konkurso nugalėtojus bei jų mokumą“, – siūlė V. Domarkas. Anot jo, renovuoti objektus šiuo metu apsiima ir konkursus laimi silpnos kompanijos, pasiūliusios mažiausią kainą.

Direktorius taip pat kritikavo ir Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA), kuri yra Finansų ministerijos institucija, veiklą. Jo teigimu, Šiaulių bankas pagal aktus už darbus statybininkams apmoka per 3 dienas, o VIPA verčia laukti 14 dienų ir ilgiau. „Ši institucija – blogas darinys. Juk jei ji yra tokia pat renovacijos proceso dalyvė, tai ir turi dirbti išvien su kitais“, – neabejojo direktorius. Už renovaciją Kretingoje atsakingo „Kretingos komunalininko“ direktorė Renata Surblytė pavyzdžiais papasakojo apie netobulas sutartis tarp Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) ir rangovo, dėl ko kilo didelių ginčų, kai, renovuojant namą Vilniaus g. 10, pritrūko 200 kv. m stogo dangos, ir abi šalys atsakomybės dėl to kratosi.

Darbų kokybė – po didinamuoju stiklu

Viceministrė renovacijos procesą Kretingoje apibūdino kaip neblogą, nes parengti 37 investiciniai projektai, 22 gyvenamieji namai renovacijai yra pritarę, 18-oje objektų statybos rangos darbai pradėti, kol kas renovuotas tik 1 namas, tačiau V. Domarkas patikslino, kad greitu laiku tokių bus 6.

D. Matonienė atviravo, jog jos tikslas – daryti viską, kad renovacija būtų kokybiška, nes nuo to priklausys, kaip šis procesas suksis toliau. Viceministrė apgailestavo, kad daugelis kompanijų nori laimėti konkursus, sudaryti sutartis ir įšaldyti pinigus, o tai – blogai. „Tikslas turi būti ne įšaldyti pinigus, bet, kaip įmanoma, greitai veikti nuo sutarties pasirašymo iki objekto pridavimo“, – sakė ji.

Anot jos, Lietuvoje namus renovuoja iš viso 263 statybų kompanijos. Jų darbų kokybė nuo šiol kaip niekad bus po didinamuoju stiklu – naujajame Statybos įstatyme, atiduotame svarstyti Seimui, numatytos adekvačios baudos už pažeidimus ir broką, numatyta daug draudiminių dalykų. Viceministrė teigė, kad nebe taip lengva bus parengti ir investicinį planą, bus sudaromi ir skelbiami prastų rengėjų sąrašai. Viceministrė pritarė V. Domarko nuomonei, kad viešieji pirkimai yra „juoda dėmė“, tačiau nesutiko, kad jų procedūrose dalyvautų visi namo gyventojai. Anot jos, tai tik sukeltų chaosą. „Užtenka vieno gyventojo atstovo, kaip dabar. Konkurso nugalėtojas turi būti renkamas profesionaliai“, – sakė ji.

ato darbo jėgos trūkumą

D. Matonienės žodžiais, prieš porą metų tebuvo parengta keli šimtai investicinių projektų, o šiandien jų jau turima apie 4 tūkst., vykdomų objektų yra per 1 tūkst. „Per 10 metų baigta renovuoti 400 namų, o vien per pastaruosius 2 metus ketinama baigti apie 600–700 objektų“,– sakė ji. Iš viso daugiabučių renovacijai skirta 400 mln. Eur. Didžiausia bėda, su kuria susiduriama, – statybos organizacijos neturi pakankamai darbo jėgos, telkiasi jos ir iš Ukrainos, ir iš Moldovos, ir iš Lenkijos.

Viceministrės teigimu, 52 namai renovuoti Ignalinoje, nors šis miestas absoliutus lyderis negali būti dėl gautų palankesnių sąlygų. Klaipėdoje renovuoti 28, Druskininkuose – 25, Tauragėje – 24, Kaune – 23, Molėtuose – 18 namų. D. Matonienės teigimu, didieji miestai nusileidžia mažesniems, pavyzdžiui, Vilniuje renovuota 16 daugiabučių.

Viceministrė atkreipė dėmesį, kad 2013 m. pradžioje Vyriausybė patvirtino naują daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo finansinį modelį – „kvartalinę renovaciją“. Pagal šį modelį modernizuojami ne tik pavieniai daugiabučiai, bet ir sutvarkoma infrastruktūra.

D. Matonienė taip pat užsiminė apie galimybę savivaldybėms renovuoti viešuosius pastatus. Savivaldybės pačios galės pasirinkti, tiesa, kol kas po vieną, nesvarbu, kokios paskirties, objektą, kuris po renovacijos funkcionuotų bent 5 m. Lapkritį ministerija jau ketina pranešti apie galimybę ruošti dokumentaciją.

• Rašyti komentarą (0)