|
|
|
Grasina nebetiekti vandens
Vakar rajono Savivaldybėje įvykusiame pasitarime Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Daiva Švelnienė pareiškė principingą nuomonę, jog bendrovei „Kretingos vandenys“ laikas mąstyti apie alternatyvų būdą ir imtis radikalios priemonės – nutraukti kirmėlėmis užkrėsto, 4 mėnesius chloruojamo vandens tiekimą ir kurį laiką panaudoti smūginę dezinfekavimo medžiagos normą. Gynė vartotoją „Keturi mėnesiai kirmėlėms vandenyje naikinti – tai jau per daug. Vadinasi, priemonės, kurių imtasi, – arba neefektyvios, arba ne tos. Mūsų tarnyba vienareikšmiškai gina vartotojo interesus“, – sakė ji. Anot pavaduotojos, uodo trūklio lervos, kurių rasta Kretingos vandenyje, ne tik šleikštu, bet yra ir baltymų šaltinis. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, jų perteklius žmogui gali sukelti alergiją. Ne be reikalo ant kiekvieno maisto produkto būna žymimi alergenai. Geriamasis vanduo taip pat yra maisto produktas, skirtas tiesiogiai vartoti. O laboratorinius vandens mėginių tyrimus dėl chloro likučių reikėjo atlikti mažiausiai kas savaitę ir informuoti visuomenę, kad ji žinotų, kokie jie ir ar nekenkia sveikatai. „Rajone yra daug vaikų darželių ir mokyklų – ar pagalvojate apie pažeidžiamiausias visuomenės grupes?“ – retoriškai klausė ji. D. Švelnienės mintį pratęsė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė. Jos teigimu, pastaraisiais mėnesiais Kretingos vandens kvapas ir skonis pasidarė nepriimtinas, nors higienos norma nustato, kad vanduo turi būti tiekiamas be būdingų pokyčių. „Jei dezinfekavimo normos yra suskaičiuotos mikrobinės taršos profilaktikai, tai tada kyla klausimas, ar, laikantis jų, įmanoma nužudyti lervas? Tokios informacijos mes tikrai pasigendame. Gal vanduo chloruojamas be reikalo?“ – klausė ji. Chloro junginiai vandenyje reaguoja su organinėmis medžiagomis ir sudaro junginius. „Moksliškai įrodyta, kad jie yra kenksmingi – gali turėti poveikį nėščiosios vaisiaus raidai, kūdikio apsigimimo rizikai, o kad sukelia alergiją ir astmą – įrodyta. Todėl nerekomenduojama vandens iš čiaupo gerti nėščiosioms, gaminti pieno mišinukus bei kitą maistą vaikams“, – sakė D. Jociuvienė. Jos teigimu, su geriamuoju vandeniu ir maistu, kuriam ruošti toks vanduo panaudotas, chloro junginiai į organizmą patenka per virškinimo traktą, o, maudantis duše, kenksmingų medžiagų galima ir įkvėpti, mat, garuojant karštam vandeniui, jų išsiskiria iki 80 proc. Chloro perteklius gali pakenkti „Jei keturis mėnesius vanduo dezinfekuojamas tokiomis dozėmis, kokios skirtos mikrobinės taršos profilaktikai, tai, vadinasi, nėra efektyvu. Mano nuomone, pirmiausia būtina pašalinti lervų atsiradimo priežastį, o rizikuoti daugelio žmonių sveikata ir bandyti, ar chloro poveikis tiems gyviams bus, ar ne – per daug neatsakinga“, – kalbėjo vedėja. Ji taip pat pasigedo tikslių duomenų, kokie chloro kiekiai vandeniui dezinfekuoti naudojami, ar tikrai normos neviršijamos. Anot D. Jociuvienės, yra ir šiaip alergiškų žmonių. Dabar jie kenčia nepatogumus – perka vandenį parduotuvėse, vežasi iš kitų šaltinių. O juk pagal sutartį su „Kretingos vandenimis“ iš tiekėjo vandenį turėtų gauti kokybišką. Dar posėdžio pradžioje meras Juozas Mažeika buvo pareiškęs, kad šio susirinkimo tikslas – sužinoti, kada bus galima padėti tašką ir gyventojams pranešti, jog nepatraukliųjų gyvių vandenyje nebėra. „Kada tai bus?“ – jis klausė bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriaus Gedimino Valinevičiaus. Direktorius chronologijos tvarka išvardino, kokių priemonių buvo imtasi nuo birželio, kai pirmasis kretingiškis pranešė apie vandenyje rastas kirmėles. Anot G. Valinevičiaus, pastaruoju metu gyvų lervų pasitaiko tik nutolusiuose miesto akligatviuose, pavyzdžiui, Guobų. „Dabar norime nusistatyti taškus, išplauti vandens tinklus ir įterpti natrio hipochlorito“, – paaiškino direktorius. Anot jo, iki žiemos įmonė ketina pakeisti vandens rezervuarų liukus, ant persipylimo linijų pastatyti atbulinius vožtuvus, dar kartą išplauti ir dezinfekuoti rezervuarus. Posėdyje dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Mačytė bei šio skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė, Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Normantas Žeimys, rajono tarybos narys Dangiras Samalius, miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius, bendrovės „Kretingos vandenys“ specialistai, gyventojų atstovas Erikas Jurgutis, bendrovės „Kretingos vandenys“ specialistai, taip pat – Klaipėdos universiteto mokslininkas Tomas Ruginis. Ištyręs mėginius, jis ir nustatė, kad Kretingos vandenyje gali būti uodo trūklio lervų, nors jų rūšies teigė neatsekantis. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas neatsitiktinai klausė, kaip lervos dauginasi, kad jų randama ir randama. Anot universiteto atstovo, suaugęs uodas gyvena sausumoje, o lerva vystosi vandenyje. „Gali būti, kad vandentiekio sistemoje buvo plyšių, per kuriuos suaugę uodai pateko ir pridėjo kiaušinėlių. Kadangi vanduo – šaltas, lervos vystosi lėtai, todėl jų gyvų vis dar ir aptinkama. Į mero klausimą, kaip kirmėlėto vandens problemą išsprendė, kaip anksčiau buvo teigiama, neva taip pat į ją prieš keletą metų papuolusi bendrovė „Klaipėdos vandenys“ ir kiek kirminų naikinimo procesas užtruko, T. Ruginis atsakė, jog uostamiestyje į pačią vandentiekio sistemą gyviai nė nebuvo patekę, gyventojai jų neregėjo.
|
|
