Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Komisijos akiratyje – buitinės nuotekos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2015-08-28

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kurioje – Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresnioji specialistė Neringa Grigalauskienė, Savivaldybės ekologė Jūratė Jokubavičienė, bendrovės „Kretingos vandenys“ projektų vadovė Veronika Alšauskaitė ir tinklų eksploatavimo inžinierius Tomas Lapė, Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistė Renata Jonauskienė, taip pat seniūnijų atstovai šiomis dienomis tikrina, ar individualių namų gyventojai buitines nuotekas tvarko pagal aplinkosaugos reikalvimus, ar neleidžia jų į lietaus drenažo tinklus.

Kūlupėnuose gyvenantys Marytė ir Justinas Jurkai (dešinėje), komisijai parodę savo kieme esančią buitinių nuotekų talpyklą, taip pat buvo ramūs – įrengta pagal reikalavimus. „Dar tebežydi gėlės, tebežaliuoja žolė, išrausti gaila. O rudenį pradėsim remonto darbus – jungsimės prie centralizuotų vandentiekio tinklų“, – sakė ji.

Baudos gali priblokšti

N. Grigalauskienės teigimu, buitinių nuotekų kaupimo rezervuarai turi būti sandarūs, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką, o buitinės nuotekos nepatektų į drenažo sistemą.

„Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus“, – sakė ji.

Nustačius pažeidimus, gyventojams skiriamos baudos: jeigu nuotekos išleidžiamos į drenažo sistemas, jos siekia nuo 115 iki 579 Eur. Jei išleidžiamos į aplinką pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus – nuo 57 iki 289 Eur. Už tokius pat veiksmus jau kartą anksčiau baustam asmeniui tektų mokėti daug didesnę baudą – nuo 289 iki 1 tūkst. 158 Eur.

Be to, N. Grigalauskienės teigimu, skaičiuojama dar ir aplinkai padaryta žala. Ji ne mažesnė kaip 150 Eur.

Patikrintos Vydmantų, Salantų, Darbėnų, Kūlupėnų gyvenvietės.

Darbėnuose iš maždaug 50 patikrintų buitinių nuotekų kaupimo rezervuarų netvarkingi buvo 3-ose gyventojų valdose, o Kūlupėnuose nustatyti 5 pažeidimai – 3 gyventojai laikė netvarkingus buitinių nuotekų kaupimo rezervuarus, o 2 nuotekas buvo pasijungę į lietaus drenažo tinklus. Visiems pažeidėjams bus surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai.

Skatino jungtis prie centralizuotos sistemos

Lankydamiesi gyvenvietėse, bendrovės „Kretingos vandenys“ atstovai V. Alšauskaitė ir T. Lapė pasinaudojo proga tuo pačiu gyventojams priminti tvarką ir paskatinti jungtis prie naujai paklotų tinklų, taip pagerinti savo buitį bei mažinti aplinkos taršą.

Netgi tie gyventojai, kurių buitinės nuotekos hermetiškuose rezervuaruose laikomos tvarkingai, atėjus laikui jas išvežti, privalo samdyti ne traktorius turinčius kaimynus, kurie dažniausiai talpyklų turinį išpila į laukus, o tokią veiklą vykdančias oficialias įmones, kurios už paslaugą paims pinigus ir išrašys čekį, kurį būtina saugoti metus kaip įrodymą, kad nuotekos išvežtos tvarkingai.

„Lyginant vieno nuotekų kubo išvežimo kainą su bendrovės centralizuotų nuotekų tvarkymo įkainiu, pigiau yra prisijungus prie centralizuotų tinklų, tačiau gyventojų valia spręsti patiems,“ – sakė V. Alšauskaitė.

Jos teigimu, Kūlupėnų, Kartenos, Darbėnų ir Padvarių gyventojai jau nuo praėjusiųjų metų pabaigos skatinami prisijungti prie Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuoto projekto metu paklotų centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Žmonėms buvo išdalintos skrajutės su išaiškinta tvarka ir informacija, kur ir kada jie gali kreiptis.

Kūlupėniškei Magdalenai Domarkienei (dešinėje) ne gėda buvo komisijai parodyti, kaip jos valdose tvarkomos buitinės nuotekos – talpykla tvarkinga, išbetonuota.

Dalijosi informacija

Pirmiausia teks užpildyti ir „Kretingos vandenims“ pateikti prašymą dėl prisijungimo sąlygų gavimo. Kartu su prašymu turėti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį. Gavus prisijungimo sąlygas, būtina parengti tinklų prijungimo prie centralizuotų tinklų projektą. Vienos komunikacijos – t. y. vien buitinių nuotekų – projektas kainuoja apie 55 Eur, dviejų komunikacijų – t. y. vandentiekio ir kanalizacijos – 71 eurą, – akcentavo V. Alšauskaitė. – Šį darbą nebūtinai turi atlikti mūsų bendrovė, gali tai padaryti ir kita projektavimo įmonė.“ Anot specialistės, pasirengęs projektą, užsakovas kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyrių dėl raštiško sutikimo projektuoti ir kloti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje. Tinklų statybos darbams žmogus gali pasirinkti jam priimtiniausią būdą – prašyti, kad juos atliktų bendrovė „Kretingos vandenys“, samdytis kitą firmą arba atlikti savo jėgomis.

„Tačiau prieš atkasant esamus vandentiekio ir nuotekų tinklus, taip pat baigus darbus prieš užverčiant juos žemėmis, gyventojai privalo išsikviesti mūsų įmonės atstovus“, – pabrėžė tinklų eksploatavimo inžinierius T. Lapė.

Reidų metu bendrovės „Kretingos vandenys“ specialistai kreipia dėmesį ir į tai, ar gyventojai prie centralizuotų tinklų nėra prisijungę nelegaliai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas