Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Praėjusį savaitgalį pajūrį jau trečią kartą sudrebino smalsių ir gerai plunksną valdančių jaunuolių būrys. Šiemet į Palangoje vykusio jaunųjų žurnalistų festivalio „Dramblys“ paskaitas semtis patirties iš šios srities profesionalų susirinko per 70 jaunų žmonių.

Vienas festivalio lektorių, žurnalistas Andrius Tapinas teigė tikintis, jog jaunoji žurnalistų karta pataisys dabartinę žiniasklaidos padėtį.

„Šių metų festivalio pavadinimu mes norėjome pabrėžti tai, jog žiniasklaidoje – kaip ir kavinėje. Kai užsisakai maisto ir gauni neskanų patiekalą, jo nevalgai. O žiniasklaidoje pateiktą „neskanų“ straipsnį vis tiek skaitai ir net nesusimąstai, kad šiuo tekstu formuojama tavo nuomonė apie tam tikrą situaciją ar įvykį“, – kiek neįprastą renginio temą „Neskanaus maisto nevalgai, tad kam skaitai neskanią žiniasklaidą?“ komentavo vienas festivalio organizatorių Žygimantas Mitkus. Anot jo, esame skirtingi, todėl ir „neskani“ žiniasklaida kiekvienam gali būti vis kitokia, tačiau festivalio tema vis tiek sulaukė daugybės diskusijų dėl to, ar apskritai galima žurnalistiką traktuoti kaip „skanią“ arba „neskanią“.

Iššūkiai jauniesiems idealistams

Tarp lektorių, atvykusių pasidalinti savo patirtimi su smalsiais jaunuoliais iš visos Lietuvos, – ir žurnalistas, laidų vedėjas, rašytojas Andrius Tapinas. Savo paskaitą „Žurnalistika: ligonį gydysime ar tegul gyvena?“ jis pradėjo prisipažindamas, jog, kalbėdamas apie dabartinę žiniasklaidos būseną, dažnai akcentuoja, kad ši rinka išties „serga“.

„Galite su manimi nesutikti, tačiau, mano nuomone, žurnalistika yra viena iš tų retų profesijų, kuriai tikrai nereikia studijuoti pačios žurnalistikos, – teigė A. Tapinas. – Tai darbas, kuriam šios studijos kenksmingos. Galbūt norint tapti geru šios srities specialistu reiktų rinktis kitą profesiją.“

Nuo 18-kos žiniasklaidos srityje dirbantis A. Tapinas jau kone 13 metų pats samdo darbuotojus įvairiems projektams ir yra pastebėjęs, jog iš Žurnalistikos instituto ateina keli žmonių tipai. Vieni yra labai gabūs, turi talentą rašyti, kurti ir pasakoti istorijas, tačiau šis gebėjimas dažnai jau būna sugadintas.

„Nežinau, kas ir kaip vyksta žurnalistikos institutuose, tačiau daugelis ateina apsiginklavę klišėmis, kurių galėčiau tikėtis iš žmogaus, 40 metų dirbančio partiniame laikraštyje“, – teigė žurnalistas.

Anot jo, tokie žmonės – labai riboto mąstymo, kaustomi nenoro ir baimės peržengti šias ribas. Kita grupė žmonių, atėjusių iš Žurnalistikos instituto, anot A. Tapino, yra nepakankamai išprusę, neturi sukaupto bagažo, įgūdžių, kuriuos būtų galima panaudoti dirbant žiniasklaidoje.

„Jeigu tu planuoji tapti žurnalistu ir manai, kad tau pakaks to, ką suteikia universitetai, – klysti. Žurnalisto profesijoje bendro išsilavinimo reikia labiausiai“, – dėstė A. Tapinas.

Jo teigimu, būna ir džiuginančių išimčių – žmonių, kurie yra patenkinti studijomis, pakankamai išsilavinę ir puikiai atlieka savo darbą, tačiau žurnalistas jaunuoliams patarė gerai pamąstyti, prieš renkantis šias studijas.

Šiemet Palangoje vykęs jaunųjų žurnalistų festivalis „Dramblys 2015“ semtis patirties iš profesionalių šios srities atstovų sukvietė dvigubai daugiau dalyvių negu pernai.

Ligonį gydysime ar tegul gyvena?

„Žiniasklaida visuomet buvo laikoma viena įtakingiausių jėgų, o tam tikru metu ja pasitikėta labiau negu Bažnyčia. Dabar šis pasitikėjimas gana staigiai krenta“, – jaunuoliams pasakojo A. Tapinas.

Anot žurnalisto, rinka, kurią jis pavadino negaluojančia, „serga“ dėl kelių pagrindinių priežasčių.

„Žurnalistika yra viena mažiausiai apsaugotų profesijų. Beveik neegzistuoja tie, kurie gintų šios srities specialistus. Dirbant ne su stabiliai leidžiamu laikraščiu, žinių tarnyba, o su įvairiais projektais, kurie priklauso nuo reitingų ir skaitomumo, iškyla grėsmė greitai tapti nereikalingu“, – teigė A. Tapinas.

Kita priežastis – pinigų persiskirstymas rinkoje, mažėjantys pajamų šaltiniai, dėl ko atsiranda užsakomoji spauda. Ne mažesnę reikšmę žiniasklaidos įtakos silpnėjime turi ir viešųjų ryšių kontoros: „Kai priimame naujus žmones, mes su jais kartu dirbame, mokomės, diskutuojame, laviname gebėjimus rašyti ir pasakoti istorijas. Kada jie įgauna vardą, išeina į komercinę televiziją ar viešųjų ryšių kompanijas, nes jos dažnai pasiūlo geresnes sąlygas.“

Anot A. Tapino, šiuo metu ypač pastebimas ir interneto žiniasklaidos įsigalėjimas. Arši portalų kova dėl paspaudimų, antraštės praradusios informavimo funkciją ir rašymo tempas, kuris greitėja ne dienomis, o valandomis, taip teksto turinį paversdamas antraeiliu dalyku.

„Vartotojui reikia greito maisto, todėl žiniasklaida juo ir tampa“, – teigė žurnalistas.

Jo teigimu, norint tapti geru šios srities specialistu, reikia suvokti, jog privalai ginti viešuosius interesus. Tuomet atsiranda ir objektyvumas, ir kritinis mąstymas, kurio taip reikia žurnalisto profesijoje. A. Tapino žodžiais, daugelis žiniasklaidos įmonių siekia tik pelno maksimizavimo: „Kada jie sugebės suderinti su viešųjų interesų gynimu, žurnalistikos situacija gerokai pasikeis.“

Sėkmingos žurnalistikos receptas

„Dažnai neišnaudojame galimybių, kurias mums suteikia socialinės medijos“, – teigė A. Tapinas.

Anot jo, jei žmogus skiria daug dėmesio savo socialinės žiniasklaidos platformos profiliui, jis pats gali tapti žiniasklaida ir sėkmingai burti bendraminčius, nes turint tokią erdvę, kurioje galima rodyti savo įgūdžius, vėliau bus daug lengviau įsitvirtinti kaip žurnalistui. A. Tapino teigimu, tai ilgas darbas, tačiau taip pat – ir didžiulė investicija į save.

A. Tapinas jauniesiems žurnalistams patarė nebijoti komentuoti, skaityti internetinėje žiniasklaidoje pasirodančius straipsnius, taip plečiant savo akiratį. Naudingi ir kūrybinio mąstymo bei rašymo kursai, kurie padeda bet kokią gautą temą pateikti moderniai bei originaliai. Pasak žurnalisto, svarbu – iš paprasto įvykio gebėti sukurti istoriją, pateikti ją visuomenės žvilgsniu – darbdaviai visuomet ieško žmonių, nebijančių peržengti mąstymo ribų ir galinčių kokybiškai dirbti.

Paskaitos pabaigoje A. Tapinas sakė tikintis, jog dabar yra metas, kada žiniasklaidos padėtis išties gali pasitaisyti: „Manau, kad auganti jaunoji karta ir didėjantis jos indėlis į visuomeninį gyvenimą po truputį turėtų keisti esamą situaciją.“

Nijolė BERTAŠIŪTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas