Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Į problemų ratą įsuko sutartis dėl vandens

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2015-08-28
„Situacija tebekabo ore, gyvenu laukimu“, – sakė Liepų g. gyventojas Stasys Giedra. Jo nuomone, susirinkti kaimynų parašus būtų vieni niekai. Tačiau kompensuoti už valdų prisijungimą prie vandentiekio tinklų turėtų „Kretingos vandenys“, o ne nauji vartotojai.

Kretingiškis Stasys Giedra, gyvenantis Liepų gatvėje, panoro jungtis prie centralizuotų vandentiekio tinklų, tačiau nepaklūsta reikalavimui vykdyti trišalę Svavivaldybės, bendrovės „Kretingos vandenys“ bei tos gatvės gyventojų, inicijavusių vandentiekio įrengimą ir savo lėšomis prisidėjusių prie tinklų klojimo išlaidų, sutartį, mat pagal ją, norėdamas savo valdą prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, naujas vartotojas turi gauti gyventojų sutikimą.

Įžvelgia nelygybę

„Visų pirma, tokios sutarties aš nesu pasirašęs, antra – pažeidžiamas viešasis interesas, kai gatvės gyventojų dalis susitaria už nugaros. Be to, ši sutartis įteisina nelygybę tarp kaimynų, kuriems naujai prie tinklų besijungiantieji turi mokėti 434,43 eurų kompensaciją“, – tokius motyvus „Pajūrio naujienoms“ išdėstė S. Giedra.

Pagal trišalę sutartį numatyta, kad ši suma būtų išdalinta seniau prie vandentiekio tinklų prisijungusiems asmenims. „Vadinasi, jų piniginio įnašo dalis, įskaičiavus kompensaciją, sumažėtų, o mano liktų tokia pat“, – aiškino skaitytojas. Anot S. Giedros, kompensacijas gyventojams turėtų mokėti ne nauji vartotojai, o Savivaldybė ar vandens tiekimo įmonė. „Žmonės susidėjo pinigus tinklams įrengti, o jos tuos tinklus nacionalizavo kaip rusų laikais“, – stebėjosi skaitytojas.

Jis prisipažino anksčiau prisidėti lėšomis ir jungtis prie centralizuoto vandentiekio atsisakęs, tačiau be vandens gyventi tapo nebepakenčiama.

„Namuose neturime vandens nei praustis, nei maistui, nei kitoms reikmėms, tenka jo šiek tiek parsivežti iš darbovietės“, – atviravo vyras.

Viltingos žinios iš ministerijos

Nerasdamas teisybės nei Savivaldybėje, nei „Kretingos vandenyse“, žmogus su skundu kreipėsi į Aplinkos apsaugos ministeriją ir atsakymu liko patenkintas.

Be kita ko, juodu ant balto ten parašyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso Savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei – t. y. „Kretingos vandenims“. Galiojantys įstatymai nesuteikia teisės reikalauti sutikimo iš privačių inžinerinių tinklų savininkų dėl prisijungimo prie šių tinklų. Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius akcentavo, kad Savivaldybės pareiga yra užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, kaip bendrojo intereso paslaugų, tiekimo prieinamumą visiems gyventojams.

Į viceministro raštą panašiai reagavo ir Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

Anot jo, kadangi geriamojo vandens tiekimo tinklai, nutiesti Liepų g., nuosavybės teise priklauso bendrovei „Kretingos vandenys“ ir yra centralizuotų viešojo geriamojo vandens tiekimo tinklų dalis, bendrovė privalo prijungti kiekvieną pageidaujantį vartotoją, neįpareigojant gauti trečiųjų šalių sutikimo.

V. Domarkas „Kretingos vandenis“ įpareigojo susisiekti su S. Giedra ir aptarti, kaip jo namų valdą būtų galima prijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius su S. Giedra ir jo žmona buvęs susitikęs. Pokalbyje dalyvavo ir viena iniciatorių Liepų g. įrengti vandentiekį Ona Liuda Normanienė. Ji pati apsiėmė iš gyventojų surinkti parašus, kad kaimynas galėtų prisijungti prie vandentiekio tinklų. Tačiau, anot direktoriaus, iš šio pokalbio naudos buvo mažai, nes S. Giedra kompensacijos kaimynams mokėti nesutiko.

Iniciatyva – iš gyventojų

Liepų g. į bendrovę „Kretingos vandenys“ dėl prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio tinklų gyventojai kreipėsi pernai, bet įmonės plėtros planuose toje gatvėje šie darbai nebuvo numatyti, nebuvo tam ir lėšų – buvo suskaičiuota preliminari sąmata, kuri sudarė 66 tūkst. Lt.

„Žmonės rašė raštą Savivaldybei, skundėsi, kad yra priversti naudotis prastos kokybės šulinių vandeniu, o vasaros metu apskritai jo stokoja. Tada Savivaldybės administracija mūsų bendrovę įpareigojo dar kartą išnagrinėti gyventojų prašymą. Mes neturėjome finansinių galimybių padengti visas tinklų klojimo darbų išlaidas. Susitikimo su Liepų gatvės gyventojais metu taip ir sutarėme, kad mes prisidėsime 60 procentų, o 40 procentų – patys gyventojai. Jie mus inicijavo paruošti techninio projekto bei tinklų klojimo darbų iš kooperuotų lėšų sutartį. Stasys Giedra nesutiko finansiškai prisidėti ir rangos sutarties nepasirašė“, – paaiškino G. Valinevičius.

Direktorius tvirtino, kad vandentiekio tinklai Liepų g. nuosavybės teise ir priklausys „Kretingos vandenims“, tačiau pagal kai kuriuos rangos sutarties punktus naujas abonentas privalo gauti užsakovo, t. y. anksčiau prisijungusių gyventojų, pritarimą bei atlyginti dalį patirtų išlaidų, antraip bus pažeisos užsakovo teisės.

„Visiems Liepų gatvės gyventojams turi būti sudarytos vienodos sąlygos prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų: turi lėšomis prisidėti ir S. Giedra, antraip būtų pažeistos kitų gyventojų, finansiškai prisidėjusių prie infrastruktūros kūrimo, teisės “, – akcentavo direktorius.

Tokį atsakymą jis teigė nusiuntęs ir Savivaldybės administracijos direktoriui.

*

Liepų g. gyventojai prie vandentiekio tinklų įrengimo prisidėjo po 434,43 Eur, arba 1 tūkst. 500 Lt.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ įnašas sudarė 7 tūkst. 385 Eur (25 tūkst. 500 Lt)

Bendra suma – per 17 tūkst. Eur (per 62 tūkst. Lt)


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas