Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Bestuburiai sujaukė kretingiškių gyvenimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2015-08-07
Už teresiečių vienuolyno įsikūręs Sigitas Suokas prie vandentiekio įvado į namą įrengtame filtre ir šiandieną mato besikaupiančias rudas kirmėlaites.

Naujakurio Sigito Suoko namuose, A.Čepulio akligatvyje, prie vandentiekio įvado įrengtame mechaniniame filtre ligi šiol plika akimi įžvelgiamos maždaug 0,5 cm ilgio besiraitančios kirmėlės. S. Suokas buvo pirmasis kretingiškis, pastebėjęs juos dar gegužę ir ėmęs aiškintis, iš kur šie gyviai pateko į bendrus Kretingos vandentiekio miesto tinklus.

Pasiūlė samdytis profesorių

„Keičiau filtrą ir jame pastebėjau daugybę besiraitančių smulkių rudos spalvos gyvių. Iš pradžių kreipiausi į Maisto ir veterinarijos tarnybą: sugalvojo visokių mistinių dalykų, kad veisiasi boileryje ar vamzdyne, pasvarstė, gal įtrūkęs vamzdis. Paėmė mėginį ir liepė palaukti, tačiau įspėjo, kad Lietuvoje tų kirmėlaičių niekas netiria“, – priešistorę, vandenyje pamatęs išplitus moksliškai vadinamų makrobestuburių, pasakojo S. Suokas.

Nesulaukęs konkretaus atsakymo, vyras kreipėsi į bendrovę „Kretingos vandenys“. „Ten man atšovė, kad pas juos kirmėlių nėra, ir pasiūlė pačiam nusisamdyti profesorių, kad jas ištirtų. Supykau, sakiau – darykit ką nors: namuose auga 11 mėnesių kūdikis. Jeigu dėl mano kaltės jos veisiasi, aš padengsiu išlaidas“, – tvirtino kretingiškis.

Anot jo, iš bendrovės „Kretingos vandenys“ atvykę darbuotojai praplovė dalį vamzdyno prie įvado. „Po kurio laiko vėl atplaukė tų kirmėlių į filtrą – ir tąkart jų buvo kaip košės“, – S. Suokas tvirtino nuo gegužės namie jau pakeitęs 9 filtrus.

Jis sakė kalbėjęsis ir su kaimynais: vieni tvirtino tų gyvių taip pat matę, kiti – jų nė nepastebėję.

Dezinfekuoja visą vandenį

Šios savaitės pradžioje S. Suoko namuose vėl apsilankė bendrovės specialistai, kurie tikrino vandenį ir šeimininkui pranešė, kad chloruoja Kretingos miestui tiekiamą vandenį.

To, kad plika akimi įžvelgiami gyviai – makrobestuburiai – šią vasarą išplito visame Kretingos miestui tiekiamo geriamojo vandens tinkle, neslėpė ir bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Gediminas Valinevičius.

„Iš S. Suoko namų paėmę vandens mėginį, atlikome jo mikrobiologinius tyrimus, – jame nebuvo rasta pavojingo užkrato, tik – vandens bestuburių. Jo namuose atlikome įvado dezinfekciją. Iš pradžių nebuvo nė minties, kad makrobestuburiais gali būti užteršti bendri tinklai, – atviravo G. Valinevičius. – Tačiau, kai S. Suokas po įvado dezinfekavimo vėl kreipėsi pastebėjęs bestuburių, priėmėme sprendimą, kad reikalinga natrio hipochloritu (NaOCl) dezinfekuoti visą miestui tiekiamą vandenį“.

Dezinfekuoti vandenį pradėta praėjusią savaitę: per 1 val. į 100–200 kub. m miestui tiekiamo vandens yra įterpiama po 700 g NaOCl.

„Kasdien atsitiktinai iš skirtingų miesto vietų imame mėginius, tačiau niekur daugiau, išskyrus A. Čepulio akligatvį, bestuburių nebeaptinkame, o neidentifikuotų nuosėdų – dar Laisvės bei Kęstučio gatvėse“, – tvirtino bendrovės vadovas.

Anot jo, vanduo bus chloruojamas kasdien dar 2 savaites, o vėliau vienerius metus – profilaktiškai sykį per mėnesį. „O ten, kur yra didžiausia vandens bestuburių koncentracija, teks plauti tinklus, keisti sklendes“, – teigė vadovas.

G. Valinevičius sakė, jog per septynerius metus – tiek, kiek veikia atnaujinti vandens gerinimo įrenginiai, jokios biologinės taršos jame nebuvo aptikta.

Iš ko vandenyje galėjo atsirasti makrobestuburių, G. Valinevičius prisipažino konkrečios priežasties nežinąs. „Kreipėmės į Klaipėdos universiteto mokslininkus ir kolegas iš „Klaipėdos vandenų“, – jie su šia problema susidūrė prieš dešimtmetį. Klaipėdoje veikia atviro tipo smėlio filtrai, kur bestuburiai gyviai ir užaugo. Tačiau mes savo teritorijoje turime vandens gerinimo stotį – rezervuaruose sumontuoti uždari filtrai. Kirmėlės galėjo paplisti tinkluose, atliekant remonto darbus ar tiesiant naujas trasas“.

Anot jo, pati įtikinamiausia prielaida būtų tai, kad vandens bestuburiai pateko iš kažkokio šulinio, kurio savininkas yra įsirengęs mišrią sistemą – namų ūkiui naudoja ir nuosavo šulinio, ir miesto vandentiekio vandenį. „Šiandieną pagal Statybų reglamentą to būti nebegali, tačiau senuose namuose tokios sistemos įrengtos jau anksčiau“, – tvirtino G. Valinevičius.

„Chloras iš vandens atvirame inde išgaruoja per pusvalandį. Mūsų bendrovėje ant stalo nuolat stovi iš čiaupo pripiltas vanduo, kurį mes patys geriame“, – tvirtino Gediminas Valinevičius.

Faktai

1.Klaipėdos universiteto mokslininkų duomenimis, vandens bestuburiai – plika akimi įžiūrima didelė bakterija, kuri nėra žalinga žmogui, – jie turi labiau neigiamą estetinę reikšmę.

2.Pirmi makrobestuburių buvimo geriamajame vandenyje atvejai užfiksuoti 1915 m. JAV.

3.Bestuburių atsiradimas geriamojo vandens sistemose susijęs su technologijų – nesandariais ir nekokybiškais oro bei vandens filtrais, pro kuriuos prasiveržia tiek suaugę bestuburiai, tiek jų lervos – trūkumais.

4.Makrobestuburiai į vandens tiekimo sistemas gali pakliūti 3 keliais: iš gruntinio vandens, veistis patekę iš paviršinio vandens, patekti iš oro per atviras ar blogai užsandarintas ventiliacijos angas.

5.Vandens sistemos nuo makrobestuburių valomos 2 būdais: praplaunant sistemas ir dezinfekuojant chloru bei jo junginiais.

6.Su vandens makrobestuburių problema susiduria visas pasaulis – geriamojo vandens sistemose jie aptinkami net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse: Japonijoje, JAV, Olandijoje, Izraelyje, Pietų Afrikos Respublikoje, o Lietuvoje – didieji miestai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas