Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Apvalant praeitį: kad istorija nebepasikartotų

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Žmonės
  • 2015-07-28

Visą praėjusią savaitę Kretingos žydų kapines savo rankomis iš laiko gniaužtų vadavo jungtinė lietuvių ir vokiečių delegacija: daugiau negu keturios dešimtys jaunimo ir suaugusiųjų, lydimi pastorių, ne tik išvalė kapinių teritoriją, bet ir susitiko su gyvaisiais holokausto liudininkais, skiepydami vieni kitiems tolerancijos tarp tautų sampratą ir mokydamiesi istorijos.

Kretingoje žydų kapines tarptautiniame projekte dalyvaujantys jaunuoliai ir suaugusieji iš Biržų bei Lipės žemės Vokietijoje tvarkė visą praėjusią savaitę.

Kretingos rajone – antrąkart

Tarptautinio projekto „Žydų kapinių tvarkymas ir tarpkultūrinis dialogas“ partneriai – Vokietijos Lipės žemės krikščionių-žydų organizacijos ir viešosios įstaigos „Nojaus arka“ atstovai bei jų kuruojami mokiniai – tvarkyti žydų kapinių Lietuvoje ėmėsi jau ketvirtąkart.

Kretingos žydų kapines šiemet valė trylika 12-19 metų moksleivių iš Biržų ir septyniolika vokiečių jaunuolių, taip pat suaugusieji jų vadovai iš Lietuvos ir Vokietijos. Vokiečių delegaciją tradiciškai atlydėjo ir pastoriai, šįkart – projekto iniciatorius Miroslavas Danys, pirmąkart atvykęs Burkhardas Kreberis bei projekto senbuvė Kornelija Ventz, tapusi šių metų vokiečių grupės vadove.

„Padarėme didžiulį darbą, iškirtome medžių, sutvarkėme aplinką. Dukart jau svečiavausi Biržuose, parėjusiais metais buvau Darbėnuose, kur taip pat tvarkėme kapines, tuomet ir pasižvalgėme po Kretingą, nusprendėme, kad tai galėtų būti mūsų kitų metų projekto tikslas“, – kalbėjo pastorė, pasidžiaugusi ir puikiomis ekspedicijos darbo sąlygomis.

„Nojaus arkos“ direktoriaus Nerijaus Pranciliausko žodžiais, tai, kad šiemet dėmesys parodytas būtent Kretingos žydų kapinėms, iš Biržų kilusio Vokietijos garbės konsulo Klaipėdoje Arūno Baublio nuopelnas, mat jis jas pasiūlęs.

„Turiu pastebėti, kad jūsų rajone padėtis geresnė negu Biržuose – matome, kad kapinės prižiūrimos, išvalomos keliskart per metus, ir Savivaldybės dėmesys didesnis, – teigė N. Pranciliauskas.

Trumpai diskusijai apie žydų atminimo rajone įprasminimą sustojo (iš kairės) Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, viešosios įstaigos „Nojaus arka“ vadovai Gražvilė Noreikienė ir Nerijus Pranciliauskas bei Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė

Vokiečių delegacijos veiklą Lietuvoje kuruojančios „Nojaus arkos“ atstovų teigimu, jeigu leistų finansinės galimybės, vokiečių į mūsų šalį atvyktų dar daugiau.

„Dalis jaunuolių savanorių į šias keliones važiuoja kasmet, net ir tuomet, kai išauga moksleivišką amžių, – sakė „Nojaus arkos“ direktoriaus pavaduotoja Gražvilė Noreikienė. – Skiriasi ne tik jų požiūris į savanorystę, apskritai reformatai labai kultūringi, malonūs ir mokantys klausyti.“

Antradienį ir trečiadienį delegacijos jaunimas ne tik tvarkė kapines, bet ir bendravo su pantomimos aktoriumi Arkadijumi Vinokuru, kuriam padedant kūrė spektaklį, diskutavo diskriminacijos temomis. Sekmadienį delegacija lankė žydų ir liuteronų evangelikų bendruomenes Klaipėdoje.

Karas prieš žydus

Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė priminė, kad žydų genocidas mūsų rajone jau pirmosiomis karo dienomis pareikalavo aukų – vien birželio 25 d. sušaudyta 215 žydų.

„Tai buvo ypač skaudi netektis, juk žydų bendruomenė rajone sudarė didelę gyventojų dalį. Naikinant žmones, naikinta ir žydų litvakų kultūra, tradicijos, paveldas, – sakė D. Skruibienė. – Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų rajono Savivaldybė ir mokyklos taip pat kiek įmanoma prisideda prie šių istorinių vietų tvarkymo, stengiamės visas jas pažymėti paminklais.“

Atsisveikindama su Kretingos žydų kapinėmis, prie paminklo 1941 metais šioje vietoje nužudytiems 135 žydams iš Mosėdžio tarptautinė savanorių delegacija giedojo hebrajiškas giesmes ir dainas, skaitė psalmes ir paliko po akmenį atminimui.

Savanoriškas jaunimo iš Vokietijos ir Lietuvos darbas petys petin ypač pradžiugino Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininką Feliksą Puzemskį, penktadienį aplankiusį Kretingos žydų kapavietes.

„Kartu dirbantys, besimokantys, bandantys suprasti vokiečiai, lietuviai, žydai verčia mus visus tikėti, kad praeities įvykiai nebepasikartos“, – sakė F. Puzemskis.

Anot jo, nors daugelis žmonių Antrąjį pasaulinį karą ir karą prieš žydus tapatina, patys žydai mano kitaip. Karą prieš žydus, prasidėjusį 1933 m., pasak F. Puzemskio, galima skirstyti į keturis etapus. Iki 1939 metų aktyviai veikė propagandos mašina, kai žydus imta atsikirti nuo kitų žmonių, antrajame etape iki 1941 m. juos bandyta iškelti į Lenkiją, ketvirtasis etapas paženklintas masinėmis žudynėmis koncentracijos stovyklose.

„Šiandien mes esame teritorijoje, kurioje prasidėjo trečiasis etapas – žydus imta naikinti toje vietoje, kur jie ir gyveno. Tai labai skaudi tema, nes tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje žydai buvo puikiai integravęsi į visuomenę, dirbo mokytojais, medikais, teisininkais, dalyvavo savivaldoje. Sunku patikėti, kad per vieną dieną kaimynai, kartu sėdėję prie stalo, galėjo padaryti tai, kas buvo padaryta. Bet mes visada prisimename ne tuos, kurie šaudė, o tuos, kurie gelbėjo. Šiandien Lietuvoje gelbėtojais pripažinti per 800 žmonių“, – kalbėjo F. Puzemskis.

Išlikti budriems

Vienas reikšmingiausių įvykių, kurį per savaitę patyrė tarptautinė delegacija – susitikimas su gyvaisiais liudininkais, patyrusiais holokaustą, – Grigorijumi Kupersmidtu iš Klaipėdos ir Panevėžio žydų bendruomenės nariu Jefimu Grafmanu, gimusiu tuometiniame Leningrade.

J. Grafmanas su skausmu prisiminė vaikystėje sutiktus žydus, sugebėjusius išlipti iš mirties duobės tiesiogine šio žodžio prasme, suluošintus, bet išgyvenusius per atsitiktinumą, kai juos mirčiai siuntę žmonės nesugebėjo to padaryti iki galo.

„Šiandien susirinkusieji į kapines dar nebuvo gimę, kai aš jau kalbėjausi su tais žmonėmis. Jų istorija neaprašyta jokiose knygose ir jos nepapasakosi, bet taip kantriai ir vieningai savo darbu žydams pagarbą atiduodantys lietuviai ir vokiečiai verti didžiausio viešumo“, – įsitikinęs J. Grafmanas.

Anot jo, Vokietija jau daug padarė, kad atsiprašytų žydų, tačiau Lietuvoje tai iki šiol skaudi tema.

„Prieš penkerius metus nebuvo nė vienos knygos šia tema, – konstatavo J. Grafmanas. – Tai, kas Vokietijos eteryje sukasi kiekvieną dieną, Lietuvoje nutylima. Vokietijoje gausu ženklų, liudijančių ano meto įvykius, o pas mus daugelyje vietų vis dar nėra atminimo lentelių. Svarbiausia – nėra atviro pripažinimo apie tai, kas iš tiesų vyko.“

Nepaisant to, J. Grafmanas pripažino pastebintis, kad pastaruoju metu žydų genocido temai skiriama daug daugiau dėmesio, vadinasi, Lietuva eina teisinga kryptimi: „Svarbiausia, turime išlikti budrūs bei atsargūs, kai politikai ima išskirti kokią nors naciją. Net kai valstybėje aukštinami patriotai, aš į tai žvelgiu atsargiai, nes tai taip pat susieta su vienos tautos iškėlimu prieš kitas, net jei to nejaučiame ar specialiai nesiekiame.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas