|
|
|
Verslas Parąžės kaime žlunga neprasidėjęs
Kėdainiškės planas netoli Palangos Parąžės kaime auginti gėles gali žlugti paaiškėjus, kad didelio ploto plėvele dengtas šiltnamis pastatytas neturint leidimo. Šiltnamis užminė mįslių Kretingos rajono savivaldybės administracija šiltnamiu domėtis pradėjo gavusi Vydmantų gyventojo, surinkusio 15 parašų, skundą, pasiųstą dar ir Kretingos seniūnijos seniūnui Antanui Gedminui bei LR Seimo narei Jolitai Vaickienei. Žmonės stebisi, kodėl apie paplentėje netikėtai išdygusį statinį jų niekas neinformavo, klausė, kas yra užsakovai ir kokią ūkinę veiklą jie čia ketina vykdyti. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad statomas gėlių sandėlis. Galbūt į jį bus privežta gėlių iš Lenkijos, o prekiaujama – kaip savo užaugintomis?“ – svarstė skundo autoriai. Apžiūrėję statinį, Savivaldybės specialistai konstatavo, kad jis priskiriamas neypatingų statinių grupei. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, jog žemės ūkio paskirties sklypas, kuriame yra statinys, nuo 2009 m. liepos priklauso Kėdainių rajone, Josvainių mstl. gyvenančiai Rasai Marmaitei. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo nuostatomis bei kitais statybos teisėtumą reglamentuojančiais teisės aktais, neypatingam statiniui turi būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas žemės savininkę R. Marmaitę birželio 25 d. apie tai informavo, akcentuodamas, jog statinys pastatytas savavališkai. Kadangi Savivaldybė savavališkų statybų nekontroliuoja, Vydmantų kaimo gyventojų skundą ir informaciją dėl savavališkos statybos Parąžės kaime ji perdavė Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui, kuris atsakingas už savavališkų statybų prevenciją bei padarinių šalinimą. Atsidūrė aklavietėje Anot Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjos Rimos Lukauskienės, nesudėtingi statiniai, kuriems nereikia leidimo, turi būti ne didesni kaip 80 kv. m. Kaimo vietovėje žemės ūkio paskirties žemėje, kurios yra ne mažiau kaip 50 arų, statyti gali tik ūkininkas, t. y. ūkininko pažymėjimą turintis asmuo, sodybai bei ūkinei veiklai reikalingiems pastatams pasirinkęs vietą, kitaip tariant, pasirengęs projektą. Šiuo atveju ir žemės nepakanka, ir šiltnamis gerokai didesnis, o ir apskritai toje vietoje, patenkančioje į dujotiekio bei naftos apsaugos zoną, kuri pagal Savivaldybės patvirtintą Bendrąjį planą priskiriama žemės ūkio paskirties žemei, t. y. neurbanizuotai ir neurbanizuojamai, jokia statyba negalima, o ir žemės paskirties pakeisti čia taip pat neleidžiama. Gali būti, kad Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrius Parąžės šiltnamio savininkams surašys statybos pažeidimo aktą ir suteiks galimybę per tam tikrą laikotarpį statinį įteisinti. „Be abejo, tada žmonės vėl kreipsis į mūsų Savivaldybę, prašys išduoti sąlygas. Tačiau to padaryti mes vis tiek negalėsime, vien dėl to, kad toje vietoje nieko statyti negalima“, – sakė R. Lukauskienė. Vadinasi, Parąžės šiltnamio statytojai iš tiesų įklimpo į nepavydėtiną situaciją? Anot vedėjos, galimybes verslininkams išsiaiškinti reikėjo prieš šiltnamį statant. Komentavo nenoriai R. Marmaitė neatskleidė, kiek lėšų investuota ir kokio dydžio yra Parąžėje pastatytas šiltnamis. „Situacija dar tiriama“, – paklausta, kaip reaguoja į tai, kad šiltnamį gali tekti nugriauti, „Pajūrio naujienoms“ sakė žemės savininkė. Šešiolika metų ji dirba landšafto architekte – pagal užsakymus projektuoja gėlynus, puošia ir daugelio Palangos viešbučių bei kavinių erdves. „Turiu daug klientų visame Žemaitijos regione, dėl jų patogumo ir norėjome pasistatyti šį erdvų, modernų, šiuolaikišką šiltnamį, kad žmonės galėtų užsukti, pasirinkti gėlių, pasitarti, susipažinti su naujovėmis, kurias paaiškinti gyvu žodžiu daug paprasčiau negu telefonu. Be to, mano svajonė – rengti dar ir edukacinius užsiėmimus aplinkinių ugdymo įstaigų vaikams“, – atviravo pašnekovė.
|
|
