Jaunimo nedarbas: reali problema ar muilo burbulas

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Kretingos skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Paulauskienės teigimu, Kretingos rajone nedarbo lygis yra mažiausias visoje Lietuvoje, o jaunimo užimtumo problemą lemia tik asmens motyvacija, noras dirbti ir išsilavinimas.

Ilgalaikis nedarbas gali ne tik sukelti socialinių ir ekonominių problemų, bet ir pakeisti jauno žmogaus požiūrį bei gerokai sumažinti pasitikėjimą savimi.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Kretingos skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Paulauskienės teigimu, Kretingos rajone nedarbo lygis yra mažiausias visoje Lietuvoje, o jaunimo užimtumo problemą lemia tik asmens motyvacija, noras dirbti ir išsilavinimas.

Pasidomėjus apie šios vasaros planus paaiškėjo, jog dauguma jaunų žmonių bei moksleivių atostogas leis dirbdami ir tik maža dalis jų užsiims mėgstama veikla.

„Šią vasarą nutariau pailsėti ir nekibti į darbus“, – prisipažino devyniolikmetė Viktorija, o štai septyniolikmetė Iveta sakė dirbanti su jaunimo organizacija.

Kad gautų papildomų pajamų, jaunuoliai imasi įvairiausios veiklos: nuo mažamečių prižiūrėjimo iki darbo prekybos vietose ir žemės ūkiuose. Darbas vasarą daugumai jaunų žmonių – ne tik proga užsidirbti, bet ir įgyti praktikos tam tikroje srityje, ugdyti atsakomybės jausmą ir pasitikėjimą savimi. Tačiau ne visiems norintiems pavyksta įsidarbinti.

„Jaunimo nedarbo problema visuomet buvo ir tebėra aktuali“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene Gintarė Puidokienė. Jos pateiktais duomenimis, Vokietijoje jaunimo nedarbas siekia 4,8 proc., Graikijoje – 50 proc., tuo tarpu Lietuvoje – apie 17,8 proc. Kad jaunimo nedarbo problema išlieka reikšminga, pritarė ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos jaunimo darbo centro skyriaus vyriausioji specialistė Laura Litvinaitė, pabrėždama, jog jaunimo nedarbas Lietuvoje stabiliai mažėja.

Problemos – ilgalaikės

„Pirmiausia, mokslo institucijų rengiami jaunieji specialistai gauna daug teorinių žinių, tačiau jiems trūksta praktikos“, – vieną iš nedarbo priežasčių įvardijo L. Litvinaitė.

Anot G. Puidokienės, įprastai apie 60 proc. Lietuvos darbo biržoje registruoto jaunimo neturi profesinio pasirengimo, o beveik pusė – darbo patirties. Pašnekovių teigimu, tai pagrindinės priežastys, dėl kurių darbdaviai dažnai atsisako įdarbinti jaunus žmones.

„Skaičiuojama, kad beveik trečdalis nedirbančio jaunimo yra nepakankamai arba visiškai nemotyvuotas dirbti, neturi reikiamų užsienio kalbų įgūdžių, nepasitiki savimi“, – sakė G. Puidokienė.

Kita vertus, anot L. Litvinaitės, jaunuoliai, tik pabaigę studijas, neturėdami jokios patirties, kelia nepagrįstai aukštus reikalavimus darbo užmokesčiui. Išaugę jaunų žmonių poreikiai lemia tai, kad siūlomas darbas dažnai nėra jiems patrauklus dėl mažo atlyginimo.

„Kadangi žmogus neturi užimtumo, statuso visuomenėje, ilgalaikis nedarbas sukelia ne tik socialines ir ekonomines problemas, bet ir pakeičia žmogaus mąstymą, pasitikėjimą savimi“, – apie galimus nedarbo padarinius pasakojo G. Puidokienė.

Jaunimo darbo centro skyriaus vyriausioji specialistė L. Litvinaitė tikino, jog negalima pamiršti ir aktualiausių mažo užimtumo sukeltų problemų – emigracijos ir nusikalstamumo: „Nusivylę nesėkmingomis darbo paieškomis, jauni žmonės vis dažniau pasirenka emigranto kelią. Užsienio šalys juos vilioja patraukliu darbo užmokesčiu bei didesnėmis įsidarbinimo galimybėmis.“

Svarbu – tinkamas profesijos pasirinkimas

„Vienareikšmiškai teigti, kad darbo trūksta, būtų neteisinga“, – įsitikinusi G. Puidokienė. Anot jos, apsilankius darbo biržos internetinėje svetainėje, matyti, kad šiomis dienomis Kretingoje yra 31 laisva darbo vieta, o aplinkiniams miestams taip pat reikalingi darbuotojai. Tokios nuomonės laikosi ir L. Paulauskienė. Pasak jos, darbo jaunimui išties netrūksta.

L. Litvinaitės teigimu, Lietuvoje vis dar pastebima tendencija, kai specialistai dažnai rengiami neatsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, išlieka didesnis prestižas baigti universitetą, o ne profesinę mokyklą.

„Esu įsitikinusi, kad tik kompleksiniai sprendimai gali garantuoti pozityvų rezultatą. Džiugu, kad pastaruoju metu mokslo, verslo, savivaldos, valstybės institucijos ir įstaigos vis dažniau ėmė bendradarbiauti tarpusavyje, pradedama kurti vadinamuosius „spiečius“, – svarstė L. Litvinaitė. Konkretaus darbo trūksta ir dėl to, kad jaunuoliai neretai neatsakingai pasirenka profesijas, todėl darbo biržos jaunimo darbo centro skyriaus vyriausioji specialistė jaunimui patarė jau dabar sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ką nori veikti: „Svarbu išsiaiškinti savo stipriąsias puses. Juk ne kiekvienas gali sukurti savo verslą ar tapti įmonės vadovu, bet gali būti nepakeičiamu savo srities profesionalu.“

Tobulintis – nuolat

„Šiuo metu Kretingos Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra pateikęs paraišką įsteigti papildomą pareigybę dirbti su Kretingoje ir Palangoje nesimokančiais, nedirbančiais ir mokymuose nedalyvaujančiais jaunais žmonėmis. Tikimasi, kad ji bus įsteigta šių metų spalio mėnesį“, – Kretingos rajone jaunuolių labui vykdomus darbus apibūdino G. Puidokienė.

Jos teigimu, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė renka duomenis iš seniūnijų apie nedirbančius ir nesimokančius asmenis, su kuriais bus tęsiamas individualus ir grupinis darbas, siekiant jaunimą nukreipti į darbo rinką per mokymąsi, savanorystę ir kitus motyvavimo būdus.

Visoje Lietuvoje 2014–2020 m. laikotarpiu planuojama įgyvendinti jaunimo garantijos iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad jaunuoliai mokytųsi, dirbtų arba atliktų praktiką. Visiems jaunesniems negu 25 metų asmenims, baigusiems mokslus ar tapusiems bedarbiais, per keturis mėnesius turėtų būti pateikiamas darbo pasiūlymas toliau mokytis, stažuotis ar atlikti praktiką.

Pasak Klaipėdos teritorinės darbo biržos Kretingos skyriaus vyriausiosios specialistės L. Paulauskienės, Kretingoje darbo centrą planuojama įsteigti 2016–2017 metais. Šiuo metu nemotyvuotam, savo kelio vis dar ieškančiam jaunuoliui padeda Jaunimo garantijų iniciatyvos grupė. Anot L. Paulauskienės, darbo biržos specialistai veda įvairius užsiėmimus apie savęs pažinimą, karjeros planavimą: „Dabar ypač skatinama savanorystė. Organizuojamos įvairios akcijos, kurių metu vykstame į visas mokymo įstaigas ir bendraujame su jaunimu karjeros planavimo klausimais.“

„Saviugda yra svarbus ir pozityvus dalykas. Savarankiškas kalbų mokymasis, švietimasis atitinkama tema parodo paties asmens norą tobulėti ir siekti rezultatų, – teigė L. Litvinaitė, pridėdama, jog tai negali pakeisti formalaus kompetencijos kėlimo. – Pasaulis, visuomenė ir jos santykiai tampa vis sudėtingesni, todėl auga kvalifikuotų specialistų poreikis. Tobulinimasis turi vykti visą gyvenimą, kad prisitaikytum prie vis labiau globalėjančio pasaulio.“

Išeitis – jaunimo darbo centras

Paklausta, ar jaunimo darbo centruose galima sulaukti konkrečių darbo pasiūlymų, L. Litvinaitė atsakė teigiamai. Anot jos, dažniausiai tai terminuotų vasaros darbų pasiūlymai, skirti moksleiviams, studentams.

„Jaunimo darbo centre nemotyvuotiems bedarbiams organizuojami užsiėmimai „Aš galiu“, kurių metu formuojami savęs pažinimo įgūdžiai, atskleidžiamos stipriosios bei tobulintinos asmens pusės, skatinamas adekvatus savęs vertinimas“, – pasakojo L. Litvinaitė, teigdama, jog aptariant tikslų formavimo principus, parengiant individualius veiksmų planus, siekiama sustiprinti jaunimo pasitikėjimą savo jėgomis bei motyvaciją.

Organizuojami ir darbo klubų užsiėmimai įvairiomis temomis, kurių metu diskutuojama apie darbo paieškos būdus, įsidarbinimo dokumentų svarbą. Jauni žmonės yra supažindinami su situacija darbo rinkoje, įsidarbinimo galimybių barometrais. Anot L. Litvinaitės, jauni žmonės turi progą apsilankyti seminaruose apie verslumą, kurių tikslas – supažindinti su savarankišku darbu, esamomis verslo formomis, jų pranašumais bei trūkumais: „Užsiėmimuose kalbama apie darbo biržos paramą verslui, verslo liudijimų nuolaidas bedarbiams.“

Užsukus į jaunimo darbo centrą taip pat galima parengti ir atsispausdinti savo gyvenimo aprašymą. Jauniems bedarbiams, neturintiems išsilavinimo, įgijusiems jį seniau negu prieš trejus metus, šioje įstaigoje gali pritaikyti darbo biržos teikiamą profesinį mokymą.

„Šiuolaikinis jaunuolis įvairios informacijos gauna tiek daug, kad jam sunku atsirinkti, kas reikalinga. Kitaip sakant, atsiranda ne informacijos paieškos ir jos radimo, o gebėjimo pateiktą informaciją apdoroti problema, – pasakojo L. Litvinaitė. – Padėti atsirinkti tinkamą informaciją visuomet yra pasirengę Jaunimo darbo centro specialistai.“

Nijolė BERTAŠIŪTĖ

„P. n." akademijos narė"

• Rašyti komentarą (0)