|
|
|
Kalba – langas į platesnį pasaulį
Mokėti užsienio kalbą – tai ne tik gražiai atrodantis punktas gyvenimo aprašyme ar pranašumas keliaujant. Kad ir kiek laiko bei pastangų kainuotų svetimos kalbos supratimas, galutinis rezultatas – savęs ir savo aplinkos praturtinimas – yra neįkainojamas.
Dažniausiai pasitaikantis pavyzdys – reikmė išmokti svetimą kalbą, išvažiavus gyventi į kitą šalį. Šįkart tą teko padaryti vydmantiškiui Žydrūnui Senkui, gyvenančiam ir dirbančiam Norvegijoje: „Išmokti norvegų kalbą buvo ir noras, ir būtinybė. Pagrindinė priežastis ta, kad norėjau lengviau komunikuoti su vietiniais žmonėmis. Šios kalbos įgūdžius tobulinu iki šiol vakariniuose kursuose. Dar norėčiau patobulinti anglų kalbos įgūdžius bei išmokti vokiečių.“ Populiarėja žaibiškai Jau kurį laiką anglų kalba yra įsiliejusi į mūsų kasdienybę. Nuolatos lankomi socialiniai tinklai, angliškai pateikiama informacija internete, dažno klausoma muzika šia kalba – visa tai nejučiomis priverčia kiekvieną mūsų įsisavinti bent elementarius anglų kalbos pagrindus. Be jos savo gyvenimo jau neįsivaizduoja ir būsima dvyliktokė Evelina Menčinskaitė. Mergina mano, jog anglų kalbą mokėti artimiausiu metu bus ne tik naudinga, bet ir privalu: ,,Vyresnėse klasėse jos prireikia ne tik per pamokas. Įvairios informacijos apie gamtos mokslus ar istoriją kartais neužtenka lietuviškoje literatūroje, internetiniuose tinklalapiuose, tad tenka pasitelkti šaltinius anglų kalba. Ką jau kalbėti apie aukštąjį mokslą: paskaitas, mainų programas ir net studijas užsienyje. Be anglų kalbos čia išsiversti sunku.“ Evelinos nuomone, neturint šios kalbos įgūdžių darbo paieškos taip pat gali būti nelengvos: ,,Darbdaviai nori ne tik gerų tam tikros srities specialistų, bet ir žmonių, kurie gali bendrauti su užsienio šalių kompanijų atstovais, tad mokėti anglų kalbą tampa privalumu.“ Kartais visai nepastebėdami anglų kalbą pradedame vartoti ir savo kasdienėje kalboje, ypač kibernetinėje erdvėje. Jau tapo įprasta savo sutikimą žinutėje išreikšti žodeliu „ok“ (gerai) ar nustebimą parodyti trumpiniu „omg“ (oh my god – o, Dieve). Vieni tokius išsireiškimus gali vadinti žargonu, o kiti – tiesiog greitesniu būdu komunikuoti. Evelina teigė, kad taip anglų kalbą vartoti nėra blogai, tačiau kas per daug, tas nesveika: „Jeigu žinai, kada toks žargonas yra visiškai nepriimtinas ir sugebi jo atsisakyti konkrečioje situacijoje, nematau didelės bėdos. Žinoma, kai kuriems asmenims sunku pasakyti porą sakinių, neįterpiant kokio užsienietiško išsireiškimo – tada anglų kalbos žargoną vadinu problema. Tarp draugų, šeimos narių pati neretai vartoju angliškus žodžius ar frazes, bet dar neperžengiau ribos, kuomet tai ima kelti problemų.“ Metų eigoje nublėso Prisiminus šalies praeitį, nieko keista, kad rusų kalba vyresni žmonės dažnai kalba taip pat laisvai, kaip ir savąja, tačiau apie jaunimą to nepasakysi. Nepaisant mūsų kalboje įsišaknijusių rusiškų žodžių ar frazių, retas jaunuolis šiandien rusiškai moka ir supranta taip, kaip tai geba jo tėvai. Anot Gintarės Ruzgailaitės, šiais metais rajoninėje rusų kalbos olimpiadoje laimėjusios II vietą, rusų kalba populiarumą prarado dėl kelių priežasčių: „Dabar daugiau dėmesio skiriama Vakarams, pabrėžiama anglų kalbos svarba. Be to, daugelį bendraamžių gąsdina šios kalbos sudėtingumas, kitiems atrodo, jog mokytis jos yra nuobodu bei neįdomu.“ Gintarei atrodo, jog dabartins jaunimo požiūris į šią užsienio kalbą turėtų kisti: „Net skaudi praeitis, dabarties įvykiai, politika neturi užgožti noro mokytis rusų kalbos. Tikrai neturėtume jos visiškai užmiršti. Šios kalbos mokėjimas kaip tik gali padėti kurti geresnę ateitį, draugiškus santykius bei skatinti pažinti Rusiją, kaip įvairiapusę, įdomią šalį su turtinga istorija ir kultūra.“ Žavi skambesiu Kiekviena kalba gali būti graži ir įdomi, jei tik egzistuoja noras ją išmokti. Švietimo ir mokslo ministerijos III laipsnio diplomą ir bronzos medalį už vertimą iš prancūzų kalbos 47-ajame Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse laimėjusi Monika Laukytė teigė, jog ši kalba patraukė ją ne tik elegancija bei švelnumu: „Mane labai žavi ir pati Prancūzija, jos kultūra, žmonės, gyvenimo būdas. Ateityje svajoju keliauti, o turėdama šios kalbos įgūdžius lengviau susišnekėsiu frankofoniškose šalyse – Belgijoje, Šveicarijoje, Monake ir t.t.“ Monika sutinka, jog tokių kalbų, kaip prancūzų ir vokiečių, pažinimas skatina mus tapatintis su Vakarais: „Šios kalbos nėra tokios populiarios, kaip anglų, todėl mokėdamas vieną ar net keletą tokių kalbų, žmogus parodo savo išprusimo lygį. Europoje ir pasaulyje tokių žmonių daugybė, todėl manau, kad ir lietuviams reiktų stengtis neatsilikti ir visokiais įmanomais būdais save turtinti bei šviesti.“
Eglė DIRMEITYTĖ
"P. n." akademijos narė
|
|
