|
|
|
Mokslo metų pailginimas – nauda ar žala
„Manau, šis pakeitimas nepadėtų sumažinti mokymosi krūvio“, – teigė Lietuvos moksleivių sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkė Gabrielė Kalniškytė, kalbėdama apie diskusijų bangą sukėlusį siūlymą moksleiviams pailginti mokslo metus. Anot jos, Lietuvos švietimo sistemoje – daugybė spragų, todėl tam, kad moksleivių apkrova mokymosi metu sumažėtų, reikia kur kas didesnių pokyčių.
Švietimo ir mokslo ministerija parengė bendrųjų ugdymo planų projektą, kuriame numatoma mokiniams pailginti mokslo metus ir priartinti jų trukmę prie 40 savaičių, kaip daugumoje Europos šalių. Lietuvoje mokslo metai trunka 34 savaites. Priėmus šias pataisas, 2015–2016 mokslo metais V–XI klasių mokiniams vasaros atostogos turėtų prasidėti birželio 10 d., o 2016–2017 mokslo metais – birželio 16-ąją. Šiuo metu VI–XI klasių moksleiviai mokosi iki birželio 5 dienos. Pakeitimų iniciatoriai siūlymus grindžia tuo, jog pastaruoju metu suprastėjo mokinių pasiekimų rezultatai, krūvis mokyklose atrodo per didelis, o didžiąją dalį vasaros atostogų jaunuoliai paprasčiausiai neturi kuo užsiimti. Mokiniai nusiteikę prieš
Moksleivių atstovė G. Kalniškytė teigė, jog šį Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimą vertina neigiamai.
„Mokinio darbo krūvis, lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuvoje išties labai didelis, iš moksleivių daug reikalaujama. Aš asmeniškai neįsivaizduoju, kaip tai pakeisti, bet kad kažko imtis būtina – akivaizdu“, – įsitikinusi G. Kalniškytė, netikinti, kad problemą išspręstų mokslo metų pailginimas.
Pasak merginos, sprendžiant šį klausimą, Lietuvai nereikėtų žvalgytis ir į užsienio šalis, nors Švietimo ir mokslo ministerija tam skiria nemažą dėmesį, manydama, jog taip gali patobulėti mūsų švietimo sistema.
„Daugumoje Europos šalių mokiniai turi mokytis 37–40 savaičių per metus, tačiau jiems neužduodama namų darbų, jie turi daugiau praktikos ir begales tam skirtų užsiėmimų. Užsienio moksleiviai turi daug to, ko neturime mes“, – skirtumus vardijo G. Kalniškytė.
Pasak jos, paskutinėmis mokslo metų dienomis ugdymo procesas nukentėtų ir dėl vykstančių brandos egzaminų. Dauguma pamokų paprasčiausiai neįvyktų.
Laikas tyrimams ir praktikai
Vydmantų gimnazijos direktorė Asta Burbienė mokslo metų pailginimo klausimu buvo kitokios nuomonės: „Lietuvos mokiniai turi pačias ilgiausias atostogas. Kadangi esame Europos Sąjungoje, manau, jog mes galėtume suvienodinti mokymosi trukmę. Reikia akcentuoti ir tai, kad mokslo metų bėgyje, ne vien dėl mokinių kaltės, nemažai pamokų neįvyksta. Tai, žinoma, atsitinka dėl objektyvių priežasčių: mokytojo liga, komandiruotės, metodiniai renginiai.“
Anot jos, vaikai mokslo metų eigoje susipažįsta su mokymosi dalykų teorija, todėl likusios dvi savaitės turėtų būti skiriamos žinių įtvirtinimui, praktinei, tiriamajai, pažintinei bei edukacinei veiklai. Tai, pasak A. Burbienės, moksleiviams labai įdomu, todėl lavinamas jų kūrybiškumas ir smalsumas.
Direktorė teigė įžvelgianti ir dar vieną problemą – tiek suaugę, tiek jaunuoliai visiškai nesugeba planuoti savo laiko. Todėl, anot A. Burbienės, tarp didelės apkrovos ir mokslo metų trukmės jokios sąsajos nereikėtų ieškoti, atvirkščiai – gaunamų žinių pertekliumi bandoma pateisinti savo neveiksnumą, valios stoką, nesugebėjimą pradėto darbo pabaigti iki galo.
„Neplanuodami savo laiko, tam tikra prasme, įkaliname ir kitus. Priverčiame aplinkinius laukti, delsti, todėl žlugdome jų dienotvarkę, planus. Jeigu ir suaugę, ir mokiniai išmoktų planuoti, laiko liktų ir pomėgiams“, – sakė A. Burbienė.
Nauda mokytojams ir tėvams?
Pasak A. Burbienės, pasikeitimai neturėtų didesnės įtakos ir mokytojų darbui: „Mokytojams, kurie dirbtų dviem savaitėmis ilgiau, tai nebūtų nei naudinga, nei žalinga. Tačiau pedagogai privalės per šiek tiek trumpesnį laikotarpį pasiruošti naujiems mokslo metams: parengti ataskaitas, susidaryti ugdymo planus.“
G. Kalniškytės manymu, papildomas dvi savaites būtų galima skirti nebent mokymosi rezultatų taisymui ar konsultacijoms, kurios aktualios abiturientams ir X klasės mokiniams. Tačiau mokinių tėvams, A. Burbienės įsitikinimu, svarstomi pakeitimai galėtų būti naudingi – mokykla dviem savaitėmis ilgiau rūpintųsi jaunuolių saugumu. Jos nuomone, kai tėvai dirba, o vasaros atostogos prasideda, vaikas neturi kur leisti laiko, todėl gali atsidurti gatvėje ir susirasti netinkamą draugiją, ypač paauglystėje.
„Ne paslaptis, kad lietuvių vaikai yra darbštūs. Dalis vyresniųjų įsidarbina, tačiau yra ir tų, kuriems taip nepasiseka, – sakė A. Burbienė. – Manau, kad mokykla neturėtų trukdyti vaikams, jau suplanavusiems darbą vasarai, o kitus šias dvi pailgintų mokslo metų savaites įtraukti į mokykloje vykdomą praktinę ir tiriamąją veiklą.“
G. Kalniškytė pritarė, jog vasarą užimti mokinius – labai sunku, tačiau yra įsitikinusi, kad jeigu vaikas turi noro ieškoti tam tikros veiklos, jis taip ir padarys. Anot merginos, tiems, kurie neranda sau užsiėmimo, paprasčiausiai trūksta motyvacijos.
Prastėjantys rezultatai
„Atsižvelgiant į nacionalinius tyrimus, mokinių pasiekimų rezultatai blogėja, bet, mano manymu, tai visiškai nesusiję su mokslo metų trukme“, – pabrėžė A. Burbienė.
Direktorės teigimu, mokslo metų ilginimas ar trumpinimas tam neturėtų jokios reikšmės, mat jaunuolių pasiekimai prastėja, dėl to, jog dar nenusistovėjus švietimo sistemos pokyčiams, ją vėl stengiamasi pakeisti: „Ugdymo sistemą keičiame nesulaukdami galutinio rezultato. Kad ji normaliai veiktų, turi atsirasti pusiausvyra.“
Nemaža dalis mokinio sėkmės, A. Burbienės įsitikinimu, priklauso ir nuo mokytojų: „Kur geras pedagogas, prie jo buriasi ir daugiau mokinių. Toks mokytojas geba juos uždegti, suvienyti, sudominti ir tuo pačiu atrinkti bei pateikti medžiagą taip, kad mokiniams nebūtų nuobodu.“
G. Kalniškytė pastebi, kad dabartiniai dešimtokai mokosi to, ko prieš dešimt metų mokėsi dvyliktokai: „Iš mokinių reikalaujama, kad jie sukauptų kuo didesnį žinių bagažą, tačiau nėra atsižvelgiama į vaikų galimybes.“
Pasak jos, apkrautas mokinys greitai praranda motyvaciją ir norą gauti geresnį įvertinimą. Merginos nuomone, trūksta ne dar dviejų mokslo metų savaičių, o įdomesnio pobūdžio pamokų, per kurias vaikai turėtų galimybę kažkur nuvykti, pamatyti, sužinoti.
|
|
