|
|
|
Siekti tikslo išmoko Danijoje
Išvykusi mokytis mados dizaino technologijų ir verslo Kopenhagos KEA universitete, 21-erių kretingiškė Deimantė Anužytė savo pašaukimą atrado ne tarp audinių ir modelių, o lengvojo kultūrizmo scenoje.
„Į Daniją atvažiavau iš mažo miestelio, neturėdama jokios gyvenimiškos patirties. Daug kartų norėjosi grįžti į Lietuvą pas mamą, šeimą ir draugus, – atviravo Deimantė. – Bet šiandien dėl nieko nesigailiu. Danija mane labai pakeitė ir tai geriausia, kas man galėjo atsitikti.“ Nuo dizaino – prie sporto Sportuoti Deimantė pradėjo dar Lietuvoje, supratusi, kad atėjo laikas kažką keisti: „Draugė pasiūlė pabėgioti ir man tai labai patiko. Pamažu sportas ėmė užimti vis didesnę gyvenimo dalį – pakeičiau mitybos įpročius, pradėjau reguliariai lankyti sporto salę.“ Danijoje sporto užsiėmimų nenutraukusią merginą pastebėjo patyręs treneris ir pasiūlė sudalyvauti varžybose. Deimantė tikino jau tuomet supratusi, kad sportas laimi prieš mados dizaino studijas, o dalyvavimas pasaulinio lygio lengvojo kultūrizmo varžybose WBFF Koldinge, kur ji susirungė su dalyvėmis iš 25 pasaulio šalių ir pateko į geriausiųjų dešimtuką, galutinai nusvėrė merginos tolimesnį kelią. „Netrukus užbaigsiu dizaino studijas ir jau laukiu atsakymo, ar įstojau į Global Health Care and Nutrition universitetą, kuriame norėčiau gilintis į sveikatos, sveikos gyvensenos, kovos su antsvoriu klausimus. Taip pat sieksiu asmeninės trenerės sertifikato, toliau sportuosiu ir dalyvausiu varžybose. Ir dabar ruošiuosi pasirodymui Londone“, – savo planus atskleidė Deimantė. Studentai nevengia pašvęsti Kretingiškė neslėpė, kad įsitvirtinti Danijoje nebuvo lengva. Iki tol niekada nedirbusi, ir kaip pati juokauja, kiek išlepinta mergina pradėjo nuo sunkių namų ruošos darbų privačiuose namuose. „Tai buvo išlikimo klausimas. Studijavau, pinigų trūko, pakankamai jų skirti negalėjo ir tėvai. Situaciją švelnino Danijoje gyvenanti teta, į kurią galėjau atsiremti“, – pasakojo mergina. Supratusi, kad šis darbas – ne jai, Deimantė ėmėsi balto melo – pagražino savo gyvenimo aprašymą nebūta barmenės patirtimi. „Nors menedžeris greitai suprato, kad meluoju, vis dėlto mane priėmė ir išmokė visko, ką pats žinojo. Iki šiol dirbu barmene ir esu labai patenkinta. Tiesa, visiškai nevartoju alkoholio. O Danijoje studentai alkoholio suvartoja labai daug. Jei mėgčiau pagurkšnoti, gyvenimas bendrabutyje būtų nesibaigiantis vakarėlis“, – atskleidė D. Anužytė. Studentiškame bendrabutyje gyvenanti mergina už jį per mėnesį moka apie 260 eurų ir tai yra bene pigiausias variantas, tačiau gyvenimo sąlygomis ji nesiskundžia – bendrabutis puikios būklės, jame Deimantei priklauso atskiras kambarys su tualetu ir vonia, virtuve ji dalijasi su bendramoksliais.
Valstybė skatina studijuoti Visada turėjusi kūrėjos talentą, baigusi Kretingos meno mokyklą, studijų praktikai Deimantė pasirinko ne mados sritį, o grafinio dizaino kompaniją. Netrukus mergina jau dirbo su tikrais įmonės klientais – sukūrė viršelius dviejų danų rašytojų knygoms. Pasak D. Anužytės, Danijoje mokslas nemokamas, o studijos – aukšto lygio, neblogos sąlygos ir kitataučiams studentams: „Jeigu studijuodamas dar ir dirbi 40 valandų per mėnesį, gauni stipendiją iš valstybės. Tiesa, valandų skaičius griežtai kontroliuojamas, o nusižengus taisyklėms, gali tekti stipendiją grąžinti – Danija daug duoda, bet gali daug ir atimti.“ Dirbti nereikia tik danams studentams. Jie, Deimantės žodžiais, gauna stipendiją – taip jaunimas skatinamas studijuoti. „Vis dėlto atvykėliui gyvenimo pradžiai Danijoje reikia didelių pinigų – jeigu tėvai galvoja savo atžalą išleisti į šią šalį, reiktų gerus metus pataupyti. Atlyginimai Danijoje dideli, tačiau kainos – taip pat, – tikino mergina. – Man pasisekė – labai padėjo seneliai. Negaliu nepadėkoti ir savo auklėtojai Astai Motužienei, padrąsinusiai ir padėjusiai pasirengti stojamiesiems. Jos palaikymą jaučiu iki šiol.“ Valdo moterys Kaip ir dauguma dalykų Danijoje, lengvasis kultūrizmas – brangus sportas. Vien maistui per mėnesį Deimantė išleidžia per 2 tūkst. Danijos kronų, kas prilygtų 270 eurų, o į sporto salę kulniuoja 6 kartus per savaitę. D. Anužytės žodžiais, ši sporto šaka verta kiekvienos kronos bei minutės jau vien dėl jos grožio ir disciplinos: „Fitnese tu tobulėji kaip asmenybė, nes turi atsisakyti daugybės gyvenimo malonumų: atsirinkti maistą, atsisakyti alkoholio. Kai prieš varžybas tenka valgyti vien ryžius ir vištieną, atsisakant energiją suteikiančių angliavandenių ir net vandens, išties sunku, tačiau supranti, kad nuo to pats daraisi tik stipresnis.“ Lietuvaitė teigė pajutusi ir tai, kad sportuojančias merginas labai vertina vietiniai vaikinai. „Apskritai danai – labai malonūs, puikiai išauklėti žmonės, nors kitataučių taip lengvai neprisileidžia. Jei ir nepatiksi danui, jis tau to niekada nepasakys. Todėl vertinu jų šypsenas, bet nepamirštu, kad ne visada jos yra nuoširdžios“, – sakė mergina. Deimantę vis dar stebina ir danams labai svarbus lygiavertiškumo principas. Santechnikas čia gali uždirbti tiek pat, kiek advokatas, turtingieji nemėgsta afišuotis, o nuolat pabrėžiamos moterų teisės privertė vyrus keisti savo elgesį – lietuvėms įprastos fizinės pagalbos iš vyrų Danijoje savaime nesulauksi. „Danės – labai valdingos ir jos ima viršų: visi vyrai gamina maistą ir prižiūri vaikus, dalijasi kitas buitines pareigas, – pasakojo Deimantė. – Todėl, kai močiutė man juokais pataria niekada netekėti, kad nereiktų vyrui kasdien gaminti, aš atsakau, kad man ir neteks – juk į lietuvius nesižvalgau.“
|
|
