Senas vapsvų lizdas – gyvoji gamtos pamoka

Sumanę išardyti ūkyje nebereikalingus avilius, Padvarių kaime gyvenantys Onutė ir Kazys Stončiai nustebo viename jų radę seną vapsvų lizdą. Kadangi lizdas buvo gan nemažas, suskubo jį išmatuoti.

Luka Armalytė ir Rokas Rumeika smalsiai apžiūrinėjo seną vapsvų lizdą.

Pasirodo, vapsvos buvo sulipdžiusios 0,5 m pločio ir 31 cm aukščio lizdą, kuris sodybos šeimininkų anūkams Lukai Armalytei ir Rokui Rumeikai padėjo pažinti gyvąją gamtą – pro lizdo atplaišas matyti, keliais aukštais gyveno vapsvos, kaip suformuoti koriai, įdomu buvo pačiupinėti lizdo statybinę medžiagą – „popierių“, kuris palietus tarp pirštų kaipmat sutrupa.

„Tik dabar supratome, kodėl vieną vasarą visiškai negavome paragauti vynuogių: joms nokstant kekės tiek buvo aplipusios vapsvomis, jog uogų mums ir nebeliko“, – buvus vapsvų antplūdžiui prisiminė O. Stončienė. Moteris prisipažino, jog radinys privers labiau pasidomėti šių vabzdžių gyvenimu.

Iš tiesų – kas gi tos vapsvos, kaip jos gyvena ir iš ko lipdo savo lizdus? Su vapsvomis esame susidūrę ne vienas – jos skaudžiai kanda, yra įkyrios ir labiausiai trikdo vasaros pabaigoje, o kai lizdą susisuka namo pastogėje, balkone ar sode, tenka pasukti galvą, kaip atsikratyti pavojingomis kaimynėmis.

Visų pirma, vapsvos turi tvirtus žandikaulius, kuriais doroja grobį – geba prakąsti vaisių, užmušti ir perplėšti kitą vabzdį. Vapsvos kūnelis baigiasi geluonimi – pakitusia kiaušdėte, kuria vapsvų motina deda kiaušinėlius, o vapsvos darbininkės gina koloniją. Patinėliai geluonies neturi. Įgėlusi vapsva nežūva, kaip tai nutinka bitei, ir gali gelti ne vieną sykį.

Vapsvų kolonija pradeda vystytis pavasarį, mūsų klimato sąlygomis dažniausiai – gegužę, kai į žemę įsiraususi peržiemojusi vapsvų karalienė ieško vietos lizdui lipdyti. Pirmasis vapsvų motinos sulipdytas lizdelis – nedidelis, jame – vos per 10 kiaušinėlių. Pirmosios vapsvos darbininkės pasirodo gegužės pabaigoje arba vasaros pradžioje. Jos visą vasarą aktyviai lipdo lizdą, o štai rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje vapsvų motina deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita patinėliai. Sumažėja ir vapsvų darbininkių aktyvumas – jos netgi pradeda graužti motinos padėtus kiaušinėlius. Specialiai sulipdytuose motininiuose koriuose, kurie nuo darbininkių korių skiriasi akelės dydžiu ir kurie yra lipdomi lizdo apačioje, rudenį vystosi jaunos patelės ir patinėliai. Sustiprėję jie palieka lizdą, poruojasi. Užėjus šalčiams vapsvų motina, įkūrusi koloniją, žūva. Žūva ir patinėliai bei vapsvos darbininkės. Žiemoti lieka tik jaunos apsivaisinusios motinos, kurios pavasarį pradės naują vapsvų gyvenimo ciklą. Į buvusį lizdą vapsvos nebesugrįžta.

*

Vapsvos negeba pagaminti vaško, todėl lizdus ir korius lipdo iš medžiagos, panašios į kartoną. „Popierių“ lizdams lipdyti vapsvos gamina iš surinktos ir sukramtytos medienos. Pačiame vapsvų aktyvumo įkarštyje galima pamatyti, kaip vapsvos gremžia medinį senų tvorų, stulpų, nedažytų lentų paviršių. Negyvą medieną vapsvos perkramto ir suvolioja į kamuoliuką, kurį atnešusios į lizdą ištempia ir pritaiso prie lizdo apvalkalo ar korio.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (8)