|
|
|
Pakilę Tuzai nusikratė Tvin Pykso įvaizdžio
Kretingos rajono pakraštyje, už Salantų, paribyje su Plungės rajonu esantis Tuzų kaimas dar prieš dešimtmetį merdėjo – masiškai nyko sodybos ir jų gyventojai, ne viena buvo apgaubta mistinėmis savižudybių paslaptimis. Žmonės ne juokais kaimą buvo praminę Tvin Pyksu pagal populiarią to meto televizijos serialo vietovę. Tačiau šiandieną Tuzai, prisipildę naujakurių bei šiuolaikinių statinių, nusikratė neigiamo ankstesnio įvaizdžio.
Degtinė buvo kaimo rykštė Savo sodyboje triūsiantis kaimo senbuvis ūkininkas Saulius Zaleckis pasidžiaugė, kad jų kaimas keičiasi: „Ateina geri žmonės, dažniausiai – iš Klaipėdos, ir padeda išsinerti iš to senojo kailio. „Pijokus“ žemelė priglaudė. Degtinė buvo didžioji kaimo rykštė, sovietinis palikimas ar sistemų lūžiai, prie kurių silpnieji nemokėjo, o gal ir nenorėjo prisitaikyti“. S. Zaleckis tvirtino, jog šiandieną tuziškiai nesidomį, kas ir kuo užsiima – svarbiausia, kad žmonės draugiški, yra su kuo ir apie ką pabendrauti. Per Tuzų kaimą einančios pagrindinės gatvės pradžioje vietoj į žemę smengančio statinio, priešais seną daugiabutį, išdygo šiuolaikiškas namas. „Apleistą sodybą įsigijome prieš keletą metų, – čia bus šeimos „fazenda“. Gyvename Klaipėdoje, bet uošvienė įsikūrusi Tuzuose, vis vien atvažiuojame savaitgaliais ar per šventes. Mėgstame šias vietas vasarą, juk ligi Platelių ežero belieka vos keli kilometrai“, – tvirtino tik vardu prisistatęs Juozas. Jis neslėpė nuo seno žinojęs, kad apie Tuzus sklando visokios legendos – tikros ir ne visai. Žinąs ir šiurpią istoriją, kaip viename name buvę net 3 pakaruokliai. „Tačiau nauji šeimininkai iš Klaipėdos tą namą perstatė, sutvarkė, jis yra Tuzų puošmena, o apie šiurpius įvykius šeimininkė, beje, nė nežino. O mes ir nepasakojame, nebent pati netyčia sužinos“, – patikino S. Zaleckis.
Traktorių vairavo ir dukra Ūkininkas S. Zaleckis kasdien sukasi apie žemę, gyvulius ir techniką: ką tik pasibaigusi pavasario sėja – jis dirba 70 ha žemės, laiko 5 melžiamas karves ir prieauglį. „Grūdais galėčiau užsėti ir didesnį plotą, bet aplinkines žemes nuomojasi stambus ūkininkas Alvydas Šetkus. Antai, – mostelėjęs ranka Salantų link, – kokius gamybinius pastatus iš senų fermų pastatė, šviečia lyg bažnyčia, net kolūkio laikais neatrodė taip gražiai, kaip dabar. Puošia kaimą ir atrodo turtingai“, – pasidžiaugė jis. S. Zaleckio šeima Tuzuose žmonių laikoma kaimo šviesuoliais: jo žmona Aldona dirba Salantų gimnazijoje, o visi 5 jų vaikai buvo išmokyti talkinti tėvams ūkyje. Dabar kartu su tėvais belikę tik du pagrandukai – 17-metis Laimis ir 19-metis Dalius, abu mėgsta dirbti su technika. Beje, nuo jų kažkada neatsiliko ir dabar jau savo šeimą sukūrusi sesuo Guoda, į traktorių sėdusi dar paauglė. Žemę ir gamtą pamėgęs vyriausiasis A. ir S. Zaleckių sūnus Tomas dirba Rietavo girininkijoje, o duktė Ieva apsigyveno Danijoje. „Stengėmės, pratinome prie darbo ir mokslo, kad neišeitų palaukėmis“, – kalbėjo vaikų laime šiandieną besidžiaugiantis Saulius.
Trobų kainos žemos Tuzų pakraštyje, medinėje senoje troboje su tvarkingai išpuoselėtu gėlių darželiu priešais, gyvenanti kaimo senbuvė 57-erių Ona Eitavičienė taip pat pasidžiaugė, kad kaimas keičiasi į gera – atsikraustė naujų šeimų, yra su kuo pabendrauti. Žmonės rimti, užsiima verslais, dirba žemę, augina daržoves, paukščius. Tačiau moteris pasiguodė, jog jos gyvenime pokyčiai – ne patys geriausi: prieš 7 metus tapusi našle, patyrusi net 4 kojų operacijas, ir šiandieną besiverčianti vos iš 81 euro socialinės pašalpos. „Jaunoms šeimoms mūsų kaimas patinka, nes čia – ramu, tylu, senų namų kainos – žemos. Jie turi automobilius ir bepigu nuvykti į artimiausius Salantus ar Platelius, pasiekti Kretingą ar Klaipėdą. Bet mums, vyresniems, sunku be nuosavo transporto – autobusai tevažiuoja retai, tenka ir pėsčiomis 7 km tašyti ligi Salantų. Nebėra jokio judėjimo kaime: nei parduotuvės – autoparduotuvė apsilanko tik šeštadieniais, nei kultūros namų ar pašto – visas gyvenimas vyksta Laiviuose, kuriuos pėsčiomis vyresniam žmogui pasiekti taip pat nelengva. Bet taip jau esam nuo amžių įpratę, ir nebeįsivaizduojam, kaip triukšme reikėtų gyventi“, – gyvenimo nuošaliame kaime pliusus ir minusus dėliojo O. Eitavičienė.
* Įdomus ligi šiol išlikęs istorinis Tuzų kaimo išsidėstymas: kaimas susiformavo XVI a., po Valakų reformos. Priklausė Platelių, vėliau – Gintališkės dvarui. XVII–XVIII a. rytiniame kaimo pakraštyje įsikūrė vienkieminis Patuzių užusienis, kuris skirstėsi į pirmuosius ir antruosius Patuzius. 1919 m. atidaryta pradinė mokykla, 1923 m. buvo 72 ūkiai. 1950–1988 m. – Lenino kolūkio administracinis ir gamybinis centras, kuriame veikė parduotuvė, biblioteka (nuo 1954 m.), kultūros namai (nuo 1963 m.), felčerio-akušerio punktas, pradinė mokykla, kurie nuo 1988 m. buvo perkelti į Laivius.
|
|
