Kartena sužydo folkloro rateliais

Pasidalinti meile šokiui, etnografine dvasia bei įvertinti jaunimo kūrybinę saviraišką folklorinių šokių ir ratelių festivalis „Suk suk ratelį...“ ketvirtąkart į Karteną sutraukė kone visų rajono ugdymo įstaigų šokėjus.

Lyg spalvinga tautinė juosta Kartenos miestelį nutvieskė per du šimtus jaunučių, jaunių ir jaunuolių šokėjų iš viso Kretingos rajono.

„Vaikai gali būti kritiški liaudies šokiui, tačiau tegu pirma pabando šokti. Juk kol nepatiri asmeniškai, tol nerūpi, o paskui, žiūrėk, jau net berniukai patys siūlosi dalyvauti“, – teigė viena šventės organizatorių, Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro šokio mokytoja Janina Vaičekauskienė.

Šokių festivalį pradėjusi šventinė eisena šiemet priminė gyvenimo ratą, kuriame vieni po kitų rikiavosi ir Rimanto Varkojaus vadovaujamo Kretingos kultūros centro Kartenos skyriaus folklorinio ansamblio vyresnieji, ir per du šimtus jaunučių, jaunių bei jaunuolių šokėjų iš Kretingos Marijos Tiškevičiūtės, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio, Grūšlaukės, Kretingos Simono Daukanto, Kretingos Marijono Daujoto pagrindinių mokyklų, Kurmaičių pradinės mokyklos, Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“, Baublių ir Kartenos mokyklų-daugiafunkcių centrų, Vydmantų ir Salantų gimnazijų. Svečių teisėmis festivalį puošė Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyriaus folklorinis ansamblis „Kėilelė“ bei Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos vaikų liaudiška kapela. Žalioje pievoje įsitaisę festivalio dalyviai šoko „Sėjau rūtą“, „Kurpių šokį“, „Pampiljoną“ ir „Abelytę“, trypė „Žemaituką“, o vyresniųjų klasių moksleiviai supynė „Folklorinių šokių siuitą“. Festivalį tradiciškai vainikavo vieningas finalinis šokis „Suk, suk ratelį“.

Viena šventės organizatorių, Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro šokio mokytoja Janina Vaičekauskienė

Pasak J. Vaičekauskienės, mintis suburti rajono mokyklas mažajai dainų šventei gimė dar 1999 m. ir prasidėjo nuo karteniškių koncerto vietinei publikai, o augdama kaskart būrė vis didesnį šokio mėgėjų ratą.

„Festivalis mums tarsi užpildo metus, kai nevyksta pasaulio lietuvių ar moksleivių dainų šventės, – kalbėjo J. Vaičekauskienė.

– Norisi šokio teikiamu džiaugsmu pasidalinti su kuo daugiau vaikų ir jaunimo. Juk tai ne tik judesys, bet ir nauji veidai, naujos draugystės.“

Ir paskanauti, ir įsigyti

Prieš šokius paganyti akis ar pamiklinti rankas susirinkusius kvietė kūrybinių darbų bei amatų mugė, kur įvairius meniškus ir praktiškus karteniškių vaikų sumanymus žiūrovai galėjo ne tik apžiūrėti, bet ir įsigyti.

„Tai puiki proga parodyti, kiek gražių ir naudingų daiktų mūsų vaikai geba sukurti per mokslo metus, – kalbėjo J. Vaičekauskienė. – Smagu ir tai, kad kūrybinį kiemą paįvairino kūlupėniškių audėjų būrelis, kuruojamas Reginos Tilvikienės bei Rasos Jazbutienės.“

Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro dailės mokytoja Liusia Plonienė su kolegėmis kvietė pasigaminti specialią festivalio emblemą ar numarginti popierinę tautinę juostą. Greta įsikūrė vaikų darbų galerija po atviru dangumi, kurioje eksponuoti mokinių bandymai per meninę raišką antram gyvenimui prikelti nebenaudojamus buities daiktus.

Kūrybingumo ir verslumo sąsajas šventėje išbandė pradinių klasių mokytojų Reginos Baltuonienės ir Rimos Bitautienės auklėtiniai. Pasak pedagogių, vaikai, padedami tėvelių ir mokytojų, šventei ruošėsi visą savaitę: kepė duoną, keksiukus, gamino tinginį, kūrė lipdinius, viską išmoningai pakavo ir pardavinėjo vietiniams.

„Prekiauti vaikams be galo patiko – net didžiausių padaužų nereikėjo raminti, – tikino mokytojos. – Mokiniai greitai perprato ir kainos reikšmę. Jei tik kurios prekės nesisekė parduoti, kainą tuoj mažino.“

Žalioje pievoje įsitaisę festivalio dalyviai šoko „Pampiljoną“, „Abelytę“, „Žemaituką“, o vyresniųjų klasių moksleiviai supynė „Folklorinių šokių siuitą“.

Susidomėjimo sulaukė ir darbų mokytojas Donatas Lubys, į šventę atitempęs medžio apdirbimo stakles, prie kurių išsirikiavo keliolika vaikinų su savo medžio dirbiniais – šaukštais, pjaustymo lentelėmis, dubenimis, taburetėmis. Pedagogas įsitikinęs, kad norint patraukti vaikus, būtinas liberalus požiūris: „Būtina bent kartais peržengti programos ribas, kad mokiniams būtų įdomu. Stengiuosi kiekvienam skirti individualias užduotis, kurios patiktų – juk tiek gamindamas kėdę, tiek lentelę pjaustymui vaikas įgyja tų pačių gebėjimų. Taip pat svarbu leisti mokiniams daryti darbus sau, o ne mokyklai.“

Tarp medžio dirbinių mugėje puikavosi ir medinis devintoko Rapolo Liakstučio paspirtukas, apdovanotas II vieta rajoninėje technologijų olimpiadoje. Medį puikiai suvaldantis vaikinas atskleidė, kad jo mintyse jau daug didesnis projektas – medinis dviratis.

Šventėje prisistatė ir Kartenos jaunosios maltietės, improvizuotoje lauko kavinėje „Smagi polka“ kartu su biologijos mokytoja Jadvyga Anužyte svečius kvietusios pasmaližiauti keksiukų, vaflių, šokoladinių sausainių, o tuo pačiu ir paaukoti geriems tikslams.

• Rašyti komentarą (4)