Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Salantai skamba majaus giesmėmis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2015-05-22

Šią gegužę Salantų miestas vakarais aidi nuo giedamo majaus – Dievo Motinai skirtų tradicinių žemaitiškų giesmių. Gausus būrys giedotojų, vadovaujamas Salantų kultūros centro etnokultūrinės veiklos organizatorės 53-jų Danutės Venckienės, pakaitomis renkasi giedoti į tas sodybas, kur pastatytos koplytėlės, viena iš jų – Jadvygos ir Alfonso Domarkų.

Jadvygos ir Alfonso Domarkų sodyboje pačių sumeistrauta koplyčia atgyja kasmet gegužę, kai čia salantiškiai gieda majų.

Koplyčia – ne papuošalas

Salantiškius 73-jų Jadvygą ir 78-erių Alfonsą Domarkus „Pajūrio naujienos“ aplankė šiems laukiant į jų sodybą, prie paties šeimininko pastatytos koplytėlės, besirenkančių giedotojų.

„Koplyčia – ne papuošalas, ji turi gyventi. Abu esam stipriai tikintys, labai mylim Dievo Motiną ir jaučiame ją esant savo gyvenimuose – nuliūdimuose ir džiaugsmuose. Jos užtarimo ir paguodos ne vieną sykį esam sulaukę. Ji – mūsų gyvenimų pagalbininkė“, – tvirtino sutuoktiniai, nenorėję atskleisti konkrečių asmeninių patirčių.

Vyras tvirtino, jog koplyčią sumeistravęs pats prieš kelerius metus, kai iš Laivių kaimo persikraustę gyventi į apleistą sodybą kone pačiame Salantų centre. Suremontavo namą, o šabakštynu paverstą sklypą išvalę ir pavertę gėlėmis apsodinta erdvia veja, kur ir įkurdinę Marijai skirtą koplytėlę.

„Mes, ir Laiviuose gyvendami, melstis rinkdavomės prie koplyčios. Prie sankryžos su Notėnais patys kaimo žmonės buvom pasistatę: susinešėm kas lentų, kas įrankius, kibom ir pastatėm. Ir pasimelsti buvo kur, o juk ir nuo seno kiekvienas kaimas, dažna ir sodyba turėdavo savo koplytėlę. O kad žmonės žinotų, kokia veiksminga yra maldos galia: Dievo Motina, jeigu jai meldiesi, apsaugo šeimą, kaimą ir visą pasaulį nuo visokiausių bėdų ir negandų“, – samprotavo A. Domarkas.

Su tradicijomis suaugę

„Domarkienė sako – kol gyva būsiu, noriu, kad pas mane žmonės susirinktų giedoti. Pas juos einame antradieniais, kitomis dienomis renkamės Žutgalio gatvėje, Gargždelėje pas Donėlienę, kituomet – prie Gaidžio koplyčios, o penktadienį važiuosime giedoti į Kryžių kalną. Stengiamės kaitalioti vietas, kad kuo daugiau kaimynų iš aplinkinių gatvių prisijungtų prie mūsų būrio“, – pasakojo etnokultūros klubo vadovė D. Venckienė.

Didžiumą senovines giesmes pamėgusių giedotojų lanko jos suburtą folklorinį ansamblį, kiti į jų gretas įsilieja tik per majų. Stefanija Vaškienė, Angelė Donėlienė, Genovaitė Dapšauskienė, Irena ir Edmundas Juškos, Bronė Karveckienė, Aldona Pilelienė, Rūta Barkienė, Milda Skrupskelienė, Aleksandra Ernastienė, Ieva Kocienė, Vanda Lubienė, Jurgis Brikmanas, Aldona Sungailienė, – ištikimų giesmininkų būrį vardijo vadovė.

„Kad kurio nepamirščiau paminėti, – nuogąstavo moteris. – Šitie žmonės yra tikrieji savo krašto ir tradicijų puoselėtojai. Su jais giedame ne tik majų, bet ir per Gavėnią bei Adventą. Prieš Vėlines susirenkame pagiedoti senovinių giesmių į Kultūros centrą, o po to einame į kapines“, – apie senųjų žemaičių tradicijų gaivinimą Salantuose pasakojo ansamblio vadovė. Ji – garsiųjų Salantų „triūbočių“ Leono ir Genovaitės Dapšauskų duktė.

Ji neslėpė, jog giesmės ją supa nuo vaikystės, kai šeimai gyvenant Erslos kaime, Skuodo rajone, kas gegužę kaimo žmonės rinkdavosi giedoti prie koplytėlės. „Giedodavo pritariant triūboms. Su muzika vykdavo ir linksmos kaimo šventės, ir laidotuvės. Ir dabar dar per atlaidus ar prieš Velykas susirenkame pagroti“, – sakė D. Venckienė.

Jos sūnūs Vaclovas ir Vytautas groja tenoru ir bosu, mama Genovaitė pučia kornetą, ji klarnetu, o iš didmiesčio į tėviškę per šventes sugrįžtantis brolis Jonas groja baritonu ir bosu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas