|
|
|
Breikas – aktyvių jaunuolių saviraiškai
„Norisi laužyti stereotipus apie breiko supratimą mūsų visuomenėje“, – tvirtino kretingiškis Artūras Ženčius, jau septynerius metus gyvenantis šiuo užsiėmimu, o nuo kovo breiko paslapčių mokantis ir Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje. Anot vaikino, breikas gerokai skiriasi nuo sporto ar sportinių šokių – tai ir žavi daugelį jaunų žmonių.
Nors daugumai vyresnių žmonių breikas asocijuojasi su be tikslo gatvėmis besišlaistančiais paaugliais, dėvinčiais apsmukusius sportinius kostiumus, vaikino nuomone, breikerių įvaizdis šiais laikais gerokai pasikeitė – breiką šoka ir rimti žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą bei užimantys aukštas pareigas. „Tai nelengvas užsiėmimas, reikalaujantis daug laiko ir pastangų“, – teigė A. Ženčius. Pasak jo, įdomu ir tai, jog Pietų Korėjos gyventojams breikas reiškia tą patį, ką Lietuvoje – krepšinis. Tai – vienas jų kultūros elementų. O ir paties A. Ženčiaus nuomone, breikas prilygsta meno šakai. Spinduliujantis neįprasta energija Artūras įsitikinęs, jog breikas yra puiki jaunuolių saviraiškos forma. „Jį atspindi tokia muzika, kuri turi savyje neįprastos energijos, – sakė vaikinas. – Būgnai, žemi dažniai veikia žmogų, sukuria tam tikrą nuotaiką, norą judėti, išreikšti muziką judesiais.“ Visuomet aktyvų gyvenimo būdą mėgęs vaikinas pasakojo kartą susidomėjęs gatvės akrobatika, ir su draugais ėmęs mokytis įvairių triukų. „Vėliau dvylika metų lankiau sportinius šokius, – kalbėjo renginių režisūros studijų bakalaurą įgijęs A. Ženčius. – Breiku susidomėjau, kai man buvo dvidešimt. Norėjau išmokti vos vieną šio šokio triuką, tačiau „užsikabinau“. M. Daujoto pagrindinėje mokykloje šio šokio užsiėmimus vedantis A. Ženčius pripažino, jog pradėti šokti breiką gali bet kuris, ir neslėpė milžiniškos naudos, kurią suteikia dalyvavimas tokiuose užsiėmimuose. Pirmiausia, pasak vaikino, lavinama klausa, nes visi lankantys treniruotes turi pajusti ritmą: „Daugelis į breiko pamokas užsukusių žmonių nesupranta muzikos, todėl būtina išmokti girdėti ir ją pajusti. Taip pat lavinama jėga, lankstumas, greitis, koordinacija.“ A. Ženčiaus teigimu, breikas dar išmoko ir kristi: „Tuomet bus lengviau pačiame gyvenime – kai teks kristi, nusileisi minkščiau.“
Patarė vertinti laiką Paklaustas, ar sunku dirbti su jaunimu, A. Ženčius atsakė, jog pasitaiko visko, tačiau darbas su jaunuoliais jam – artimas ir įdomus. „Mano tikslas – ugdyti jaunąją kartą, pasiūlyti jiems tai, ko mano laikais nebuvo, – pasakojo jis. – Jaunesnis aš nešokau, nes nebuvo profesionalų, kurie galėtų to išmokyti. Būtent dėl to ir noriu užkrėsti šia breiko „liga“ jaunuolius, kurie turi pasirinkimą.“ A. Ženčiaus pamokas M. Daujoto pagrindinėje mokykloje šiuo metu lanko apie penkiolika mokinių iki keturiolikos metų. Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro iniciatyva rengiami užsiėmimai įdomesni jaunesnio amžiaus vaikams. Anot šokėjo, kai yra begalė kitų pramogų ir būdų praleisti laisvą laiką, tik nedaugelis nusprendžia dalyvauti breiko pamokose. A. Ženčius patarė, kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, nemesti visko iškart, tik pradėjus treniruotis: „Suprantu, jog būna sunku ir neįdomu, kai kas nors nepavyksta pirmą kartą. Tačiau, jei taip galvosime, nieko nenuveiksime. Jei tavo tikslas – pasiekti ko nors šioje srityje, turi tuo domėtis, analizuoti klaidas, kol galop sulauksi sėkmės.“ Breiko treneris tikino, jog gailisi valandų, praleistų žaidžiant kompiuterinius žaidimus mokyklos laikais. „Geriau būčiau jį skyręs treniruotėms“, – sakė A. Ženčius. Kad to nenutiktų, jis patarė jaunimui protingai išnaudoti laiką, motyvuoti bei skatinti save ir nieko neatidėlioti kitai dienai.
Nijolė BERTAŠIŪTĖ
"P. n." akademijos narė
|
|
