|
|
|
Jubiliejiniu koncertu įtvirtino tautinio šokio statusą
Per 100 Kretingos meno mokyklos Choreografijos skyriaus šokėjų sau ir Kretingai padovanojo jubiliejinį koncertą, kuris šios ugdymo institucijos metraštyje įrašė dar vieną žymą, o tautinio šokio pynės ne tik įprasmino Choreografijos skyriaus 15 metų sukaktį, bet ir įrodė, jog liaudiškas šokis Kretingoje turi savo statusą.
„Mūsų pradžia – vos per 20 vaikų, kurie prieš 15 metų pradėjo lankyti naujai įsteigtą Choreografijos skyrių. Dabar skyriuje mokosi iki 100 vaikų, ir, jeigu būtų sąlygos, jų tikrai turėtume daugiau, – teigė choreografijos mokytoja ekspertė 27 metų darbo patirtį sukaupusi Živilė Adomaitienė. – Į mokyklą steigti Choreografijos skyriaus atėjau pakviesta šios idėjos autoriaus Meno mokyklos direktoriaus Bernardo Anužio. Idėja, verčianti nuolat kažko siekti, galvoti, dirbti, pasiteisino: vaikams šokis suteikia buvimo kartu džiaugsmo, prasmingo užimtumo, galimybę saviraiškai – šokio negalima vertinti vien tik kaip priemonės kūno grožiui tobulinti.“ Vaikai, atėję mokytis į Kretingos meno mokyklos Choreografijos skyrių, ugdomi 5 metus, po to jie meilę šokiui gali puoselėti „Ratilėlio“, kuris pirmasis į Kretingą parvežė „Aukso paukštę“, ir „Vėjūnių“ kolektyvuose, kurie, kaip nuolatiniai konkursų, festivalių dalyviai bei laureatai, Kretingos ir Lietuvos vardą garsina įvairiuose šalies bei tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose. Jų pabuvota Ispanijoje, Velse, Bulgarijoje, Turkijoje, Portugalijoje, Makedonijoje, Italijoje, Kipre, Prancūzijoje, Čekijoje, Vokietijoje. Kretingos meno mokyklos šokėjai – nuolatiniai Dainų švenčių, „Aguonėlės“ konkursų dalyviai. Vienu žodžiu, abu kolektyvai – tarsi skyriaus vizitinė kortelė, kurią parodyti ne gėda įvairiausiu lygmeniu.
„Darbas su vaikais – nuolatinis iššūkis. Negali padirbėti pusmetį, o po to – ilsėtis. Keičiasi vaikai, keičiasi ir pasiekimai, tačiau viskas susiję su požiūriu – vaikų, jų tėvų, su šeimose puoselėjamomis tradicijomis. Tik nuo bendro požiūrio į galutinį rezultatą priklausys šokis, kuris reikalauja visų atsakomybės, tvarkos, susiklausymo“, – kaipgi sekasi suvaldyti tokią masę vaikų scenoje, nuo ko tai priklauso, paaiškino Ž. Adomaitienė. Remdamasi ilgamete darbo patirtimi, ji jau seniai įsitikino, jog vaikams labai svarbus galutinis rezultatas – vaikams nebeužtenka tik dalyvauti, jiems būtina ir laimėti. Vaikai nori gerai šokti, būti įvertinti, – štai kodėl svarbu buvo parengti ir įsimintiną jubiliejinį koncertą Kretingos visuomenei. Tai, kas praėjusį savaitgalį vyko Kretingos kultūros centro scenoje, – simbolinis patvirtinimas tų tautinio šokio tradicijų, kurios mūsų rajone, Petrikaičių kaime, užsimezgė 1905-aisiais, arba prieš 110 metų, kai buvo sušoktas pirmasis sceninis šokis „Aguonėlė“, tapęs tomis liaudiško šokio ištakomis, kurios pulsuoja iki šių dienų. „Kretinga išsiskiria nepertraukiamomis tautinio šokio tradicijomis, ir nebereikia įrodinėti, kam jos reikalingos. Tai lėmė visa plejada Kretingoje dirbusių asmenybių – šokio mokytojų, kurie įvairiais dešimtmečiais neleido sunykti tautiniam sceniniam šokiui, turinčiam savo taisykles. Išsaugoti tautinį sceninį šokį, kurį kuriant svarbus brėžinys, poros, šokėjų lytis, apranga, – titaniškas darbas, kurį nebe visi ir benori dirbti“, – pastebėjo Ž. Adomaitienė.
Kretingos meno mokykloje išugdyti šokėjai pasklinda po visą Lietuvą – išvykę studijuoti Kretingos rajono vaikai įsilieja į universitetų, kitų aukštųjų mokyklų kolektyvus, yra, kas pasirenka choreografo specialybę, arba visam gyvenimui tampa šokio gerbėjais bei žiūrovais. * FAKTAI Choreografijos skyrius Kretingos meno mokykloje buvo įsteigtas 2000 m. Per pirmąjį skyriaus veiklos dešimtmetį mokyklą baigė 180 choreografiją pasirinkusių vaikų. Choreografija tampa šeimų tradicija – skyriaus mokytojai suskaičiavo, jog choreografijos mokėsi ar tebesimoko 32-jų šeimų nariai. Tautinių šokių kolektyvas „Ratilėlis“ pirmasis į Kretingą parvežė „Aukso paukštę“. Tai įvyko 2005-aisiais. Merginų klasikinio ir neoklasikinio šokio kolektyvas „Vėjūnės“ buvo įkurtas 2007 m. |
|
