|
|
|
Puokštėse – margaspalvės Velykos
Atvelykio išvakarėse Kretingos muziejuje baigėsi dvi savaites trukusi tradicinė velykinių puokščių paroda-konkursas „Su beržo šakele ir kraitele margučių“. Pasak Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės, paroda nustebino spalvingumu ir eksponatų gausa: pateiktos 55 puokštės iš 19-os rajono ugdymo įstaigų.
Nugalėtojams – po Dvaro saldainį „Į parodą taip pat pateko ir renginio „Velykinės šėlionės ir teplionės“ mūsų su jaunaisiais parko bičiuliais – Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos III ir V klasės mokiniais – kinrožių žiedlapių bei juodąja arbata nudažyti kiaušiniai“, – sakė J. Tertelienė. Anot jos, eksponuojamų puokščių technika – įvairi: kvilingo, nėrimas, mezgimas, detalių siuvinėjimas, ir panaudotos tik natūralios gamtos medžiagos. „Puokštės natūralumu niekas nepralenkė Simono Daukanto pagrindinės mokyklos priešmokyklinės grupės auklėtinio Eimanto Gerybos. Už tai muziejaus Gamtos skyrius jam skyrė pirmąją vietą“, – džiaugėsi Jurgita. Muziejaus darbuotojai išrinko tris, jų nuomone, įspūdingiausias puokštes: I v. skyrė Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos 1 d klasės mokinių kolektyviniam darbui „Margos Velykos atrieda“, II v. – lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ikimokyklinės grupės „Viščiukai“ auklėtojos Irenos Lukauskienės, o III v. – lopšelio-darželio „Eglutė“ „Meškučių“ grupės ugdytinių darbams. Gražiausias puokštes, už jas balsuodami, rinko ir muziejaus lankytojai: I v. už žalią zuikį, pavadintą „Velykų džiaugsmu“, jie skyrė Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos aštuntokei Erikai Benetytei ir devintokei Agnei Višinskaitei, II v. – už „Velykinių kiaušinių šeimyną“ – lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ugdytinei Aistei Žilytei bei jos mamai, o III v. už nertą angelą pelnė lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ „Giliukų“ grupės auklėtinė Justė Vaičiūtė.
Visi nugalėtojai buvo apdovanoti firminiais Dvaro saldaininės saldainiais, o puokštes padėjusios kurti pedagogės – padėkos raštais. „Velykinės puokštės anksčiau tilpdavo į vieną parodų salę, o šiemet prireikė trijų“, – džiaugėsi J. Tertelienė. Tose salėse lankytojai galėjo pasigrožėti dar ir eksponuojamais Kretingos meno mokyklos mokinių paveikslais, o šventės metu pavasarinę nuotaiką kūrė taip pat Meno mokyklos ugdytiniai – klarnetu grojo Alfredas Kerulis (mokytojas Donatas Merkelis), kanklėmis skambino Viktorija Montrimaitė ir Raminta Razmutė (mokytoja Vilija Vitkauskienė). Muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Nijolė Vasiliauskienė papasakojo, kaip Velykas švęsdavo mūsų protėviai.
Protėviai šventė ilgiau Anot jos, mes šią šventę švenčiame dvi dienas, o protėviai – keturias. Pirmąją dieną šeimos traukdavo į bažnyčią, o grįžusios namuose valgydavo, ramiai šnekučiuodavosi, svečiai buvo nelaukiami. Jeigu užklysdavo kas svetimas arba kaimynas, sakydavo, jog duos jam kailinius išutinėti. Antroji Velykų diena prieš krikščionybę buvo vadinama Perkūno diena: siekiant užsitikrinti geresnį derlių, būdavo atiduodama pagarba Perkūnui: pasak vedėjos, poškindavo, kuo kas turėjo. Bet jau tą dieną buvo galima svečiuotis, pas kaimyną ar draugą neštis vaišių, daužtis kiaušiniais. Trečioji – Gegės diena. Šią dieną buvo šventinamos vištos, o pašventintos – verdamos ir troškinamos. „Vištos galva atitekdavo „gaspadoriui“, kaklas – „gaspadinei“ , geriausi kąsneliai būdavo skiriami jaunajai kartai: šlaunelės – vaikiams, o sparneliai – mergelėms“, – pasakojo N. Vasiliauskienė. Ketvirtoji – Ledų diena. Šiukštu nebuvo galima žemės liesti, purenti – ledų krušą prisišauksi. Pasak etnografės, Atvelykis taip pat turi savo taisyklių. Tai diena, skirta Velykas atšvęsti tiems, kurie anksčiau dėl kokių nors priežasčių to padaryti negalėjo ar nespėjo. Be to, ši diena skirta vaikams – jie supasi sūpynėse, jei šilta, lauke ridena kiaušinius. Per Atvelykį vaikams margučius ar kitas dovanėles dovanoja krikštatėviai, o jei vaikai jau ūgtelėję – savo rankomis padarytas dovanėles įteikia šiems.
|
|
