|
|
|
Miesto želdiniai – profesionalų rankose
Kertami medžiai miesto parke, tuo pačiu metu šakų genėjimo darbai vyksta ir gatvėse – Kretinga įgaus vieningą stilių, juolab kad pagaliau tuo rūpinasi profesionalai. Senojo parko sutvarkymo projektą parengė įmonės „Želdynų vizija“ vadovas mokslų daktaras Julius Bačkaitis, o miesto želdinių bei gėlynų – iš Kartenos kilusio kraštovaizdžio architekto Petro Daukanto vadovaujama Vilniaus bendrovė „Adspectus“. Darbus prižiūri pats Liepas mieste kasdien geni 5 „Kretingos komunalininko“ darbininkai, tačiau nuo jų nė per žingsnį nesitraukia ir pats architektas. „Toks įspūdis, kad kokius 15 metų medžiai mieste buvo genimi kaip papuolė – kliudo autobusui pravažiuoti, čiaukš – šaka ir nupjaunama“, – juokavo jis. P. Daukantas stovi šalia darbininkų ir pagal parengtą bei su seniūnija suderintą koncepciją vyrams nurodo, kurią šaką reikia kirsti, kurią – palikti. Profesionalo teigimu, genėjimo tikslas – atverti aikštes, skverus, vertingus miesto architektūrinius pastatus bei akcentus. „Kretingoje norime iš visų pusių atverti vakarais apšviestą bažnyčios bokštą, kuris dabar skendi tarp medžių ir vasarą beveik nesimato“, – sakė P. Daukantas. Jo žodžiais, šviesesnės erdvės ir šiaip suteiks jaukumo, žmonės jose galės jaustis laisviau bei saugiau. Pagražės ir Rotušės a. skveras – išgenėjus lajas, čia augantys medžiai vizualiai atrodys aukštesni, anot architekto, žvelgiant vešlios šakos akiai nebesudarys kliūties. P. Daukanto teigimu, pajūrio regionas – specifinis kraštas, todėl medžių stengiamasi pavieniui neišskaidyti, siekiama, kad lajos tarpusavyje sudarytų vientisą burę vėjui ir jį lengviau atlaikytų, nenulūžtų.
Sužydės nauji gėlynai Bendrovė „Adspectus“ įrengs arba pertvarkys ir 5 Kretingos gėlynus: Rotušės a., Vilniaus g. ir Žemaitės al. sankryžoje, prie Savivaldybės, prie Kultūros centro bei prie Turizmo ir informacijos centro. Apie gėlių spalvingumą kol kas negalvojama, esą gamta savaime spalvinga ir graži. Tačiau beveik visos sodinamos gėlės bus daugiametės, kad reprezentatyvios būtų ne tik šiltuoju metų periodu, bet ir rudenį, ir apšerkšnijusios žiemą. Architekto įsitikinimu, gėlynai turi perteikti emociją – jaukiai pasitikti iš namų išėjusį miesto gyventoją, taip pat pasveikinti į Kretingą atvykusį svečią. Prie gėlynų planuojama pastatyti suoliukų bei terasų, kur praeivis galės prisėsti, pailsėti. Paklaustas, ar želdynų mieste tvarkymo darbai derinami su būsima Rotušės a. ir Vilniaus g. rekonstrukcija, architektas atsakė neigiamai: „Rekonstrukcijos taip greit nebus, nes techninio projekto dar nėra, yra tik idėjos. Tad, kol po kelerių metų prasidės rekonstrukcija, pasidžiaukime tuo, ką turėsime šį pavasarį“, – sakė P. Daukantas. Baigus genėti medžius J. K. Chodkevičiaus gatvėje, „Kretingos komunalininko“ darbininkai kartu su architektu darbus tęs Vilniaus g. muziejaus link, Savanorių g., Pastaunyko parke, prie Pranciškonų gimnazijos. Nupjautos šakos ant šaligatvių neužsiguli – „Kretingos komunalininko“ darbininkai jas išgabena ir į Šilumos tinklus, ir į aikštelę Ankštakių sąvartyne. Prašys rūpintis ir reklama Želdinių Kretingos mieste tvarkymo projektas jaunam architektui – dar vienas, tik, anot jo, didesnis išbandymas. Kolegiją, o paskui Klaipėdos universitete kraštovaizdžio architektūros studijas baigęs, savo profesija besimėgaujantis vaikinas atviravo pirmąjį krikštą gavęs kuriant privačių sodybų aplinką, vėliau – gražinant Salantų miestą bei Regioninį parką. Paklaustas, kiek profesionalus miesto želdinių sutvarkymas rajono biudžetui kainuos, Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius neatskleidė – esą dar tebesiderima. Tą patį tvirtino ir Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. „Kol kas pinigų nemokėjome, pirmiau leidžiame jaunam specialistui startuoti, tada įvertinsime. Esame tos nuomonės, kad Savivaldybei, užuot priėmus nuolat dirbti landšafto arba kraštovaizdžio architektus, kur kas naudingiau iš jų pagal poreikį pirkti paslaugas. Kraštovaizdžio architekto prašysime, kad tuo pačiu jis rūpintųsi ir miesto reklama, kad ji būtų stilinga, skoninga, o mūsų miestą darytų savitą“, – sakė jis. Kretingos m. seniūnija iniciatyvos sutvarkyti miesto želdinius ėmėsi galimybes aptarusi ne tik su rajono vadovais, bet ir su ekologe, architektais bei gatvių seniūnaičiais. Vizijoje – erdvus parkas, o ne miškas Pasak seniūno pavaduotojos Almos Patamsienės, dėl medžių ir krūmokšnių gausos šiuo metu greičiau į mišką panašaus senojo parko pertvarkymo projektas vykdomas dviem etapais, pirmasis prasidėjo prieš porą savaičių: bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbininkai kerta stelbiamus, ligų paveiktus, supuvusius medžius. Dėl blogos sanitarinės būklės ar keliamo pavojaus parko lankytojams I etape iš viso bus iškirsti 125 medžiai ir 2 medžiakrūmiai, dar 6-iems reikės išpjauti po 1 kamieną. Antrajame etape, kuris truks 5 metus, numatyta iškirsti ne mažiau kaip 13 medžių, o projektiniais tikslais, t. y. dėl erdvių formavimo – 27 medžius. Dar 19 medžių, 20 krūmų ir 2 medžiakrūmius numatoma atjauninti. Paklausta, o kur dedami Kretingos senajame parke nukirsti medžiai, A. Patamsienė tikino, jog jie gabenami į „Kretingos komunalininką“. Iš kurių galima, bus gaminama mediena, o kai kurie virs malkomis. Kur visa tai panaudoti, spręs Savivaldybėje sudaryta komisija. Salantuose iškirsti ir netinkamai panaudoti medžiai, apkaltinus viešojo intereso pažeidimu, prieš porą metų iš posto buvo išvertę seniūną Kazį Galdiką. Tiesa, į darbą šis grįžo teismo keliu. Pasipuoš tulpmedžiu Bus išsaugoti 8 vertingi, parko akcentais vadinami medžiai: europinis maumedis, paprastoji vinkšna, pušis, 3 platanalapiai klevai, ypač išvaizdi mažalapė liepa, ąžuolas. Edukaciniais tikslais mokslininkas prie šių medžių siūlo pastatyti lenteles arba pritvirtinti etiketes su trumpa informacija apie jų rūšį, parametrus, paplitimą, aplink suformuoti bent 3 arų mikroaikšteles. Iš dviejų parko pusių – prie automobilių stovėjimo aikštelės ir prie senosios urėdijos pastato – numatyta pastatyti informacinius stendus su parko teritorijos schemomis, takų tinklu, suoliukų bei įdomesnių medžių ir krūmų lokalizacijos vietomis. Beje, atlikus sanitarinius–kraštovaizdžio formavimo kirtimus, mokslininkas nerekomendavo medžių masiškai atsodinti. Jo nuomone, nepakenktų tik pavieniai spygliuočiai ar dekoratyvūs krūmai, o vietoj kertamos stambios liepos greta takų susikirtimo, būtų labai gražu pasodinti gelsvažiedį tulpmedį. Parko teritoriją galėtų juosti aukšta skroblo gyvatvorė. Tačiau vien medžių kiekio optimizavimas ar takų, suolelių ir apšvietimo įrengimas pageidaujamo efekto neduos – anot mokslininko, teritoriją vegetacijos periodu 2 ar 3 kartus reikės nušienauti, tik taip parkas taps patrauklesnis lankytojams. * Medžių genėjimo gatvėse bei Kretingos miesto parko atnaujinimo darbai vykdomi iš miesto tvarkymui skirtų lėšų. Miesto tvarkymo darbams iš biudžeto skirta 737 tūkst. 368 Eur. Pernai parengtas miesto parko pertvarkymo projektas kainavo 9 tūkst. 680 Lt su PVM, arba 2 tūkst. 803 Eur.
|
|
