Stojantiesiems – mažiau galimybių dvejoti

Artėjant laikui, kai abiturientams teks galutinai apsispręsti, su kokia aukštąja mokykla susies savo ateitį, daugelį jų neramina pasikeitusios stojimo sąlygos, kurias kritikuoja ir mokinių savivaldos. Apie Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) skyriuose verdančias diskusijos dėl naujųjų priėmimo į universitetus sąlygų „Kuprinė“ kalbėjosi su LMS Kretingos rajono skyriaus pirmininke Gabriele Kalniškyte.

Lietuvos moksleivių sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkė Gabrielė Kalniškytė stojimo į universitetus sąlygų pasikeitimuose įžvelgia ir teigiamų aspektų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti valdybos posėdyje patvirtintos 2015 m. bendrojo priėmimo į universitetus ir kolegijas sąlygos numato, kad šiemet nuo dviejų priėmimo etapų grįžtama prie trijų, o prašyme studijuoti moksleiviai galės išreikšti nebe 12, bet 9 pageidavimus.

G. Kalniškytės teigimu, pagrindinio priėmimo metu stojantysis galės gauti ne du, kaip būdavo iki šiol, o tik vieną kvietimą studijuoti – į valstybės finansuojamą, valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija arba į valstybės nefinansuojamą studijų vietą. Papildomo priėmimo metu stojantysis taip pat galės gauti vieną kvietimą studijuoti.

„Ši naujovė labiausiai ir trikdo moksleivius, nes tai reiškia, kad prioritetai turi būti labai gerai apgalvoti, labai svarbu teisingai užpildyti prašymą – nuo labiausiai pageidaujamos studijų programos iki mažiausiai pageidaujamos. Daugumai moksleivių šis pasirinkimas yra labai sunkus, –sakė G. Kalniškytė.

Naujoji tvarka numato, kad jei pagrindinio priėmimo metu nepasirašoma valstybės finansuojamos studijų vietos sutartis, papildomame priėmime moksleivis galės pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą, net jei nepavyko į ją įstoti pagrindinio priėmimo metu.

„Svarbu ir tai, kad papildomame kvietime gali dalyvauti ir tie stojantieji, kurie nebuvo pateikę prašymo dalyvauti pagrindiniame priėmime“, – komentavo G. Kalniškytė.

Švietimo ir mokslo ministerija taip pat rekomendavo universitetams taikyti ne mažesnį negu 1, kolegijoms – 0,8 mažiausią stojamąjį balą. Tai reiškia, kad tokio balo nesurinkę studentai negalės studijuoti nei valstybės finansuojamose, nei nefinansuojamose studijų vietose.

Privaloma ne tik matematika

Nauja ir tai, kad visi studijuoti nusprendę abiturientai privalės B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis arba aukštesniu lygiu mokėti vieną šių užsienio kalbų – anglų, vokiečių, prancūzų, kurių lygis bus nustatomas, laikant valstybinį brandos egzaminą arba tarptautinį egzaminą, patvirtinantį B1 arba aukštesnį kalbos žinių lygmenį.

„Vadinasi, kalbos egzaminą moksleivis galės laikyti nebūtinai mokykloje“, – sakė G. Kalniškytė.

Anot jos, moksleiviams šis reikalavimas nesukels didesnių problemų, nes didžioji dauguma jų ir taip renkasi laikyti anglų kalbą. Kiekvienas abiturientas taip pat privalės išlaikyti ir lietuvių kalbos bei literatūros egzaminą.

„Stojantiems į universitetines studijas prireiks valstybinio lietuvių kalbos egzamino, o pasirinkusiems kolegiją – mokyklinio arba valstybinio egzamino“, – teigė G. Kalniškytė.

Iki šiol diskutuojama ir apie praėjusiais metais priimtą sprendimą dėl privalomo matematikos egzamino.

„Mūsų rajono moksleiviai buvo nusiteikę priešiškai. Man gaila tų, kurie mokėsi matematiką B lygiu ir privalės laikyti egzaminą, menkai teišmanydami šį dalyką. Mokiniams sudaromos nereikalingos kliūtys. Juk tie, kuriems iš tiesų reikės matematikos, ją renkasi savanoriškai“, – įsitikinusi G. Kalniškytė.

Pirmenybė motyvuotiems ir patyrusiems

Pakeitimų sulaukė ir kai kurie papildomi stojimų kriterijai.

„Stojantiems į pedagogo kvalifikaciją ir išlaikiusiems motyvacijos įvertinimą, kuris iki šiol vykdavo pokalbyje arba rašant motyvacinį laišką, prie stojimo balų sumos bus pridedami 1 arba 2 balai. Anksčiau į pedagogines specialybes studentai įstodavo ir nesurinkę papildomų balų, dabar to nebebus“, – sakė G. Kalniškytė.

Papildomas balas bus pridedamas ir tiems į koleginių studijų programas stojantiems asmenims, kurie bus baigę tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu ir/arba turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją.

„Stojantiems į visuomenės saugumo studijų programas – pavyzdžiui, norintiems tapti pasieniečiais, muitininkais – papildomus 1,5 balo garantuos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos siuntimas“, – sakė G. Kalniškytė, kol kas nežinanti, kaip konkrečiai moksleiviai galės gauti tokius siuntimus.

Pasak moksleivių atstovės, mūsų rajone kol kas nepopuliari užsienyje gyvuojanti idėja į universitetą stoti praėjus porai metų po mokyklos baigimo, o iki tol pakeliauti, padirbėti, galbūt įgyti profesiją.

„Moksleiviams didelę įtaką daro tėvai, kurių nuomone, studijuoti reiktų iš karto po mokyklos. Galbūt po šių pokyčių situacija taps kitokia. Manau, kad tiek būsimo studento motyvacijos, tiek profesinės patirties vertinimas yra teigiami pokyčiai“, – svarstė G. Kalniškytė.

Jos žodžiais, stebint šiuos pasikeitimus, mokyklose labai svarbiu tampa karjeros ugdymas, ypač dešimtokams, kurie privalo pasirinkti studijų kryptį bei tikslines pamokas.

„Savaitgalį Kaune su skyrių pirmininkais diskutavome, kad mokiniams labai trūksta nukreipimo teisinga linkme. Ne visose mokyklose yra karjeros ugdymas. Susidomėjimą ne visada parodo ir patys mokiniai“, – sakė G. Kalniškytė.

• Rašyti komentarą (0)