Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Problemas aptarė sodininkai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2015-03-27

Kretingos rajono savivaldybėje sodininkų bendrijų pirmininkams bei nariams buvo surengtas seminaras, kaip teisingai tvarkyti komunalines atliekas.

Įmonės „Problemų sprendimo centras“ vadovės Lijanos Kanarskienės (dešinėje) nuomone, sodininkams reikėtų padiskutuoti ir patiems nutarti, kuriose vietose įrengti aikšteles konteineriams, kad šiukšlių į juos nepiltų prašalaičiai.

Seminare dalyvavo už šiukšlių išvežimą atsakingi komunalininkai, rajono aplinkosaugos specialistai, Savivaldybės administracijos, taip pat Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovai.

Kretingiškiai sodininkai kėlė problemą, kad jų bendrijose ypač trūksta komunalinių atliekų konteinerių. Išrūšiuotoms atliekoms skirtus turi tik viena bendrija, o bendrųjų komunalinių atliekų konteinerių taip pat galėtų būti daugiau, bet reikalingos aikštelės jiems pastatyti. Žaliąsias atliekas iš bendrijų išveža bendrovė „Kretingos komunalininkas“, o dėl kompostuoti tinkamų atliekų, pasak kai kurių sodininkų, gyventojus dar reikėtų šviesti – juk galima pasigaminti vertingos trąšos.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė teigė, kad prie Kretingos miesto sodininkų bendrijų „Vienybė“ ir „Draugystė“ yra įrengtos aikštelės, kuriose bendrijų gyventojai gali atsikratyti mišriosiomis, žaliosiomis ir stambiagabaritėmis atliekomis. Vis dėlto prie kai kurių bendrijų konteinerių aikštelės yra netinkamose vietose, nes čia atliekas, įvairias nereikalingas statybines medžiagas sumeta ir pro šalį pravažiuojantys piliečiai. Vien tik sodininkų bendrijų gyventojams aikšteles būtų galima įrengti, bet reikia tam skirti vietos.

Lietuvos komunalinių atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentės Ramintos Radavičienės teigimu, vietos aikštelėms įrengti trūksta daugelyje bendrijų, bet daug kas yra ir pačių sodininkų rankose. „Svarbu pirmininkų iniciatyva, sodininkų bendruomeniškumas, savarankiškumas, supratimas, kodėl šiukšles rūšiuoti būtina, nelaukiant, kol kas nors kitas šią problemą išspręs“, – sakė ji.

Seminare atskirai buvo aptartas pakuočių atliekų tvarkymas, kokia iš to nauda žmogui.

„Jeigu atlikusios pakuotės nerūšiuojamos, gyventojai moka du kartus: už atliekų tvarkymą ir pirkdami gaminį, į kurio kainą įskaičiuotas pakuočių atliekų tvarkymas. Tačiau, jeigu pakuotės būtų metamos į joms skirtus konteinerius, pakaktų už jas sumokėti vieną kartą perkant gaminį“, – paaiškino R. Radavičienė.

Jos teigimu, pirmasis žingsnis – sodininkų bendrijose pastatyti konteinerius ir gyventojus aiškiai informuoti, kad jie turi galimybę už tą patį nemokėti du kartus. Individualiose valdose žmonės šiukšles dažniausiai rūšiuoja, tačiau kolektyvinėse valdose to daryti, jos pastebėjimu, vis dar nesistengiama.

Sodininkai diskutavo ir apie rinkliavas už atliekų išvežimą. Gyventojams, gyvenantiems mieste, bet turintiems sodo namelius, tenka mokėti už komunalinių atliekų išvežimą ir soduose, ir nuolatinėse gyvenamosiose vietose. „Žmonės tuo nepatenkinti, tačiau mūsų šiukšliavežės važiuoja šiukšlių surinkti ir vienur, ir kitur – tai įskaičiuojama į sąnaudas“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė R. Surblytė.

Vietinės rinkliavos mokestis už atliekų išvežimą sodininkų bendrijų nariams paskirstytas taip: jei gyventojas nuolat gyvena bendrijoje, mokestį moka ištisus metus, jei turi sodo namelį, bet gyvena kitur, – moka už penkis mėnesius, o neturintys sodo namelio nemoka visai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas