Vilhelminai Daugėlienei - Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas

Balandžio 27-ąją, minint Medicinos darbuotojų dieną, LR sveikatos ministras Rimvydas Turčinskas į Vilnių pakviestai kretingiškei gydytojai terapeutei Vilhelminai Daugėlienei suteikė nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą. Jai buvo įteiktas diplomas ir Lietuvos monetų kalykloje nukaldintas sidabro ženklas.

Mažakalbė ir taktiška garbaus amžiaus gydytoja nebuvo linkusi pabrėžti savo nuopelnų. Ji tik pasidžiaugė, kad Kretingos medikų bendruomenė pristatė ją šiam garbingam apdovanojimui.

„Diplomą laikysiu kabinete poliklinikoje, o ženklą, kaip šeimos relikviją, saugosiu namie“, - džiaugdamasi apdovanojimu kalbėjo ilgametė Kretingos PSPC gydytoja V.Daugėlienė, šioje gydymo įstaigoje išdirbusi 38-erius metus.

Redakcijos žiniomis, nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas Nepriklausomybės laikotarpiu yra suteiktas ir Salantų PSPC bendrosios praktikos gydytojui Jonui Šilinskui.

Kretingiškė terapeutė Vilhelmina Daugėlienė jai suteiktą nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą paliudijantį apdovanojimą – iš sidabro nukaldintą ženklą, puoštą emaliu, – atsinešė į darbo kabinetą PSPC, kad kartu pasidžiaugtų su kolegomis už jų jai parodytą pasitikėjimą ir pagarbą.

Iš Šakių kilusi V.Daugėlienė prisiminė savo – medikės – kelio pradžią ir ėjimą juo Kretingoje. Pabaigusi medicinos mokyklą, ji trejus metus dirbo felčere.

„Po įgytos patirties jau tvirtai žinojau, kad noriu būti gydytoja. Pabaigusi Medicinos institutą, atvykau dirbti į Kretingą, į senąją polikliniką. Likimas čia atvedė, čia su vyru ir pasilikome. Kasdien šiuo keliu einu jau beveik 40 metų. O ar kitur būtų kitaip“, - samprotavo 67-erių V.Daugėlienė. - Dar yra pacientų, tebesigydančių pas mane nuo pirmos atvykimo į Kretingą dienos. Žinau visas jų ligas ir bėdas. Kartu - jie bei aš - ir pasenome“.

Mintyse perbėgdama savo darbo metus, gydytoja šyptelėjo prisiminusi ir kai kuriuos kuriozinius atvejus: “Sykį viena moteris iš kaimo primygtinai reikalavo, kad ją paguldytų į ligoninę. Sakė ketinanti atsigulti prie greitosios durų. Vos po darbo ligoninėje atėjau į polikliniką, ši moteris šmurkštelėjo pro kabineto duris pirma manęs ir, pasikabinusi lapinę kepurę ant kabyklos, atsitiesė ant kušetės. Vėliau išsiaiškinau, dėl ko ši moteris taip veržėsi į ligoninę. Pasirodo, tuo metu kolūkyje reikėjo išdirbti atitinkamą skaičių darbadienių, o ji tingėjo dirbti. Ligoninėje praleistos dienos užsiskaitydavo kaip darbadieniai.“

Šiandien pas gydytoją yra prisirašę 1 tūkst. 400 pacientų.

Neramu dėl išvykstančių specialistų

V.Daugėlienė nuogąstauja dėl to, kad masiškai dirbti užsienyje yra viliojami jauni Lietuvos medikai. „Gydytojų žiniose“, anot medikės, daugybė maždaug tokio turinio skelbimų: „Jeigu esate terapeutas, radiologas, chirurgas ir mokate užsienio kalbą, esate laukiami Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijos šalyse“. Ketinama pasirūpinti ir šeima. Vienintelė kliūtis yra kalba. Jauni žmonės ją moka, todėl dėl gerokai didesnių negu Lietuvoje atlyginimų renkasi darbą kaimyninėse šalyse.

V.Daugėlienės žodžiais, užsienio šalyse mūsų gydytojų kvalifikacija yra vertinama. O gydytojų tose šalyse stokojama todėl, kad darbas yra atsakingas, nenormuotas, o mokslas - ilgas. Panašų atlyginimą, kaip gydytojo, ten galima užsidirbti ir kitose sferose.

„Jeigu nesikeis mūsų Vyriausybės politika, sunku nuspėti, kokia bus Lietuvos medicinos ateitis. Mūsų karta išeis, o kas ateis į mūsų vietą? Baugu pagalvoti, kad nebus pas ką ateiti išsirašyti vaistų mums patiems“, - samprotavo gydytoja.

Lietuvoje gydytojo parengimas darbui labai ilgas - 10 metų. O ir „popierizmo“ mediko darbe – labai daug. Gydytoja tvirtino, jog pusę darbo laiko užima popierių pildymas: įrašai kortelėse, receptų bei siuntimų išrašymas, specialiųjų poreikių dėl darbingumo lygio nustatymas pensinio amžiaus žmonėms ir kt.

Perdien pas gydytoją apsilanko 20-30 pacientų, ir jiems skirtą laiką tenka dalinti perpus: apžiūrėti, išklausyti bei ligai nustatyti, ir jo dokumentams užpildyti.

Sovietmečiu žmonių srautai buvę didesni, bet ir gydymo galimybės – labai ribotos. „Galėjome išrašyti tik kelis vaistus ir nusiųsti žmogų atlikti kelis tyrimus. Nežinojome daugybės ligų ir kaip jas gydyti, tarkim, kaulų retėjimo, sąnarių keitimo, insulto, epilepsijos gydymo, endoskopinio (per vamzdelį, - aut. pastaba) tulžies pūslės operavimo. Nebuvo aparatūros, nedarydavo jokių sudėtingų tyrimų: echoskopijos, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso. Pasaulyje tai jau buvo, tik mes buvome atsilikę“, - akcentavo gydytoja.

Dabar, V.Daugėlienės žodžiais, Lietuvos ir pasaulio medicina žengia koja kojon. Lietuvos medikams tik pereinamasis periodas buvęs sunkus. „Tarkim, vieną penktadienį gavome ES kompensuojamųjų vaistų sąrašą, o jau pirmadienį receptuose reikėjo rašyti naujus vaistų pavadinimus, - V.Daugėlienė prisiminė, kaip per kelias naktis teko išstudijuoti medicinos žodynus, vadovus. - Užsienio farmacijos firmos pradėjo rengti seminarus, konferencijas. Dabar ir vaistai, ir aparatūra, ir gydytojų žinios – tokios pat, kaip ES šalyse“.

Dešimt metų – labdaringos veiklos

Ne vienam kretingiškiui teko sutikti V.Daugėlienę, triūsiančią prie vaistų ir už dyką juos dalinančią labdaros vaistinėje, įkurtoje Kretingos pranciškonų vienuolyne iš Vokietijos į misijas Lietuvoje atvykusio tėvo Leopoldo.

Tėvas Leopoldas pirmais Nepriklausomybės metais parūpindavo Lietuvoje trūkstamų vaistų. Labdaringais pagrindais bendradarbiauti su tėvu Leopoldu pirmieji pradėjo gydytojai Janina Rapalienė ir Augustinas Ignotas. Dirbo farmacininkė Liuda Barkauskienė. „Į šią labdaringą veiklą įsijungiau ir aš. Dešimt metų sykį per savaitę reikėdavo išdalinti vaistus labiausiai jų stokojantiems žmonėms. Norėjosi prisidėti prie gerų darbų“, - apie vargstantiems žmonėms paskirtą laiką kalbėjo gydytoja.

V.Daugėlienės žiniomis, dabar vokiečiai ne ką bepadeda labdara, nes Lietuvoje žmonės jau prasigyveno ir patys išgali nusipirkti reikalingų vaistų. Be to, ir labdaros vaistinės įkūrėjas tėvas Leopoldas netrukus ketina palikti Lietuvą.

Jaunėja širdies ligos

Gydytoja įžvelgia aiškią dabarties laikmečio tendenciją – jaunėja išeminės širdies ligos: „Mažai judame, gerai ir sočiai valgome. Dėl to kemšasi kraujagyslės, prisideda įtampa. Rezultatas – infarktas arba insultas“. Gydytoja pastebi, jog dėl įtempto gyvenimo tempo padaugėjo žmonių, pageidaujančių išsirašyti ir vartojančių raminamuosius vaistus: „Sakau, kad prie jų priprantama. Tačiau žmogus tikina, kad jam svarbiausia – ramiai išsimiegoti“.

Dabar, anot gydytojos, visiškai pasikeitė požiūris į dispanserizaciją: „Anksčiau rašydavom laiškus ir kviesdavom pacientus apsilankyti. Dabar žmogus ateina pats, nes jam reikia išsirašyti būtinų vaistų“.

V.Daugėlienė tikino, jog keičiasi kretingiškių požiūris į savo sveikatą: jos nestebina jauni žmonės, periodiškai ateinantys pasitikrinti. „Tik sovietmečiu žmogus varu buvo varomas tikrintis. Dabar sveikata – kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Juolab, kad aparatūra leidžia diagnozuoti daugybės ligų pradžią ar net užbėgti joms už akių, o šiuolaikiniai vaistai – išgydyti tas ligas“, - kalbėjo ilgametė gydytoja.

• Rašyti komentarą (2)