Į Darbėnus parsivežė itališko skonio ir temperamento

„Comenius“ projekte dalyvaujantys Darbėnų gimnazijos moksleiviai ir pedagogai, šįkart sugrįžę iš Italijos, tikino tebesapnuojantys kalnus ir vėsias marmuro grindis. Šeimyninėmis tradicijomis ir maistu sužavėjusioje šalyje darbėniškių širdis ypač sujaudino apsilankymas specialiųjų poreikių centre, kur gyvena 30 itin sunkių negalių kamuojamų vaikų ir suaugusiųjų.

Nors visiems gimnazistams tai buvo pirma kelionė lėktuvu ir tikras atsakomybės už save bei kitą išbandymas, lydėjusių mokytojų – Editos Gliožerienės (kairėje) ir Daivos Račkauskienės – teigimu, jaunimas pasirodė puikiai.

Trijų pedagogių – Kristinos Pocevičienės, Editos Gliožerienės ir Daivos Račkauskienės – bei gimnazistų – Justės Jurgutytės, Editos Grikšaitės, Agnės Juknevičiūtės, Gintauto Astrausko ir Mindaugo Ruikio – komanda penkias dienas viešėjo Italijoje, Valmadreros Aldo Moro mokykloje. G. Astrausko žodžiais, didžioji dalis šios mokyklos, turinčios pažangią technologinę bazę, moksleivių – vaikinai, besimokantys staliaus, santechniko, mechaniko specialybių, taip pat rengiami virėjai, padavėjai.

„Comenius“ projekte dalyvaujančių šešių šalių – Olandijos, Čekijos, Lenkijos, Turkijos, Italijos ir Lietuvos – moksleiviai tradiciškai pristatė savo šalis bei mokyklas, atsakė į viktorinos klausimus apie Italiją, gamino žaislus ir mokomąsias priemones vaikams su specialiaisiais poreikiais, dalyvavo šventinėje vakarienėje su miesto mere, mokyklos prezidentu ir direktoriumi bei koncertavo neįgalių žmonių centre.

Darbėniškiai suspėjo ir papramogauti – aplankė Lecco ežero perlą, magnolijų žieduose paskendusį Varennos miestelį, „Moto Guzzi“ motociklų muziejų, mados sostinę Milaną ir čia stūksančią Duomo katedrą. Gimnazistus nustebino ypač išvystyta traukinių ir tramvajų sistema bei motociklų ir motorolerių, leidžiančių netrukdomai judėti siauromis senamiesčių gatvėmis, gausa. Vaikinai taip pat juokavo, kad per visą viešnagės laikotarpį taip ir nepamatė nė vieno „Ferrari“ automobilio, tik mažytes ir labai prižiūrėtas „Fiat Punto“.

Vieni per kitus darbėniškiai gyrė italų svetingumą ir rūpestį. Kaip jau įprasta, gimnazistai gyveno šeimose ir turėjo unikalią galimybę susipažinti su italų tradicijomis bei gyvenimo būdu.

J. Jurgutytė kartu su projekte dalyvavusia lenkaite apsistojo dideliuose italų šeimos namuose, kur su mama gyvena 8 sūnūs. „Italai – be galo šeimyniški žmonės, todėl mane supažindino su visais namiškiais. Guvi šeimos močiutė, sužinojusi, kad aš – iš Lietuvos, tikino, kad labai norėtų aplankyti mūsų šalį“, – kalbėjo J. Jurgutytė.

Kultūriniai ir buities skirtumai vis dėlto nustebino – kad ir mikrobangų krosnelėje šildyta arbata ar kepta kiaušinienė. E. Grikšaitė pastebėjo, jog visi be išimties italai šeimose naudojasi kavos aparatais, todėl lietuviškai užplikyta kava jiems – tikras nesusipratimas.

Judrūs ir, atrodo, niekad nepailstantys italai, pasak darbėniškių, net futbolo treniruotėms renkasi tik apie 23 val. vakaro, o žaidžia jį visi – nuo vaiko iki senjoro. Net keliems lietuviams pasitaikė gyventi tikrų futbolo fanatikų šeimose, kur visa diena planuojama pagal varžybų grafiką. Lietuvą vietiniai taip pat žinojo, kaip krepšininko Arvydo Sabonio ir dviratininko Ramūno Navardausko šalį.

Atskira ceremonija gimnazistas M. Ruikis vadina kasdienius itališkus pietus, prasidėdavusius daržovių stalu, po kurio sekė pagrindinis patiekalas, desertas ir kava. Nuostabaus skonio ledai, tiramisu, picos ir lazanijos lietuvaičiams pridėjo papildomų kilogramų, tačiau visi iki vieno tikino, kad skanesnio itališko maisto nebuvo valgę. Lietuvaičiai ragavo net karvienos, kurios skonis, visų nuostabai, gerokai skyrėsi nuo įprastos jautienos.

Anot lietuvių, dauguma suaugusių italų, pas kuriuos gyveno, nekalbėjo ar prastai kalbėjo angliškai, tačiau susišnekėti pavyko, pasitelkus gestus ir „Google“ vertėją. Vis dėlto vietiniai itin džiaugėsi lietuvių bandymais kalbėti itališkai.

„Užtekdavo pasakyti bent žodį, kad jų veidus nušviestų didžiulė šypsena“, – kalbėjo E. Gliožerienė.

• Rašyti komentarą (0)