Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kačių prieglauda – daugiabučių širdyje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2015-03-20
Kretingiškė Judita Varkojienė įsitikinusi, jog beglobiai gyvūnai neturi alkti ir valkatauti, – todėl su bendraminčiais daugiabučio kieme jie ir įrengė katėms namelį.

Topolių gatvės Nr. 4 daugiabučio kieme, prie „Iki“ prekybos centro tvoros šliejasi iš baltų lentų sukaltas dviaukštis namelis – čia įrengta prieglauda pamestinukėms katėms, kurias globoja aplinkinių namų gyventojai. Kačių vadoms vis gausėjant, jomis besirūpinanti Judita Varkojienė su bendraminčiais kreipėsi į Savivaldybę, kad ši skirtų lėšų beglobiams gyvūnams sterilizuoti.

Prie namelio įveisė rožyną

„Pernai vasaros pabaigoje prie „Iki“ parduotuvės atsirado 5 katinėliai: buvo aišku, kad jie iš vienos vados – žvilgančiais kailiais, pūstom uodegom. Šiuos ypatingai meilius padarėlius su kitais gyvūnų mylėtojais šėrėm, prižiūrėjom, o kaimynas Algis Pranaitis sukalė namelį. Vis daugiau ėmė rastis ir kitų kačių. Tris tos pačios vados kačiukus išsidalijom, priglobėm namuose, o du atidavėme „Nuarui“. Gaila, kad šių jaukių gyvūnų teko atsisakyti, bet ir kitų gi nepaliksi pražūčiai. Jie nėra kalti dėl to, kad žmonės juos pameta.

Manau, kad šiandieną gyvename civilizuotoje visuomenėje, kur kentėti nuo alkio ir šalčio neturėtų nei žmogus, nei gyvūnas“, – samprotavo gyvūnais besirūpinanti J. Varkojienė.

Besąlygiškos meilės, kurią gyvūnas be jokio išskaičiavimo dovanoja žmogui, ypač – vienišam, anot jos, įvertinti neįmanoma. Ją suvokia tik pats tą patyręs.

Beglobiams gyvūnams neabejingų bendraminčių būrys vis augo: Stefa Taluntienė, Danguolė Puotkalienė, Irena Žvinklienė, Ina Srėbalienė, – moteris vis minėjo geradares iš aplinkinių namų, kurios atneša maisto, parūpina švarių paklotų. O kartais, neslėpė J. Varkojienė, praeiviai palieka ir pinigų.

O ji kasdien triūsia prie kačių namelio, kuris tapo laikina prieglauda 5–6 katėms, nuolat atklystančioms iš aplinkinių kiemų: surenka suneštą maistą, jį rūšiuoja – atliekantį padeda į šaldytuvą, kad nesugestų ir katės neištampytų, apšluoja teritoriją.

Palei prekybos centro „Iki“ tvorą J. Varkojienė pasodino rožių krūmų, aplink raitosi vijokliai, iš žemės kalasi tulpės. „Nei kaimynams, nei Iki“ vadovams ir darbuotojams vadinamoji mūsų prieglauda netrukdo, – jie ir patys parūpina maisto“, – tikino moteris.

Namelis jau tapo prieglauda kelioms dešimtims žmonių pamestų kačių.

Patiems sterilizuoti – per brangu

J. Varkojienė įsitikinusi, jog toks reiškinys, kaip geraširdžių žmonių rūpesčiu įkurdinta kačių prieglauda, jų kieme atsirado ne šiaip sau. „Kas iš to, jeigu apsimesi, kad beglobių gyvūnų šalia mūsų nėra. Visuomenės neišauklėsi – buvo ir bus tokių, kurie atsikratys gyvūnu kaip nereikalingu daiktu, palikdamas jį likimo valiai. Aš manau, kad šią problemą turėtume spręsti civilizuotai: beglobiais gyvūnais privalome pasirūpinti, o kad jų nedaugėtų, privalu sterilizuoti“, – kalbėjo kretingiškė.

Kretingos seniūnijai talkinant, ji sakė, palaikantys ryšius su gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“, kuri išveža kates, kai šių prisirenka per daug.

Ji tikino, jog dėl šios problemos būrys gyventojų jau pernai kreipėsi į Kretingos rajono merą Juozą Mažeiką. „Kasmet iš Kretingos rajono biudžeto „Nuarui“ sumokama kone 9 tūkst. eurų, arba per 30 tūkst. Lt. Galėtų gi dalį šių pinigų skirti katėms sterilizuoti, – nereikėtų gyvūnėlių naikinti, priglaustuosius išmaitintume patys. Žinau, kad kituose Lietuvos miestuose, pvz., Šiauliuose, net prie pat turgaus įrengtos vietos su specialiu užrašu, nurodančiu, kad čia šeriami gyvūnai“, – kalbėjo J. Varkojienė.

Moteris sakė, jog jai su bendramintėmis yra tekę sterilizuoti ne vieną katę, tačiau iš pensininko lėšų ši paslauga – per brangi: katės sterilizavimas kainuoja per 40 eurų, arba 150 Lt, o katino – perpus mažiau – 20 eurų.

Šėryklą reikia įteisinti

J. Mažeika patikino, kad būrys kretingiškių gyvūnų mylėtojų kreipėsi į Savivaldybę dėl šios problemos, o ją išsiaiškinti buvo patikėta Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei Jūratei Jokubavičienei.

„Kad ir kaip bebūtume gailestingi gyvūnams, Savivaldybėje galioja Gyvūnų laikymo taisyklės, kurių privalu paisyti visiems gyventojams. Gyvūnų šėryklą įrengti įmanoma, tačiau tai turi būti suderinta su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei gyventojais“, – teigė meras.

J. Jokubavičienė teigė, jog veterinarijos specialistų atsakymas buvęs griežtas – katės, netgi gerai prižiūrėtos, gali būti ligų platintojos, todėl prieglaudos bei šėryklos turėtų būti įrengtos nuošaliose vietose.

„Kol nėra jokių nusiskundimų, kačių namelis prie „Iki“ parduotuvės stovi. Tačiau gyvūnus prižiūrintys asmenys turėtų su prašymu jį įteisinti kreiptis į miesto seniūną, o šis - aptarti situaciją su gyventojais. Tada rajono taryba priimtų sprendimą, o administracijos direktorius patvirtintų konkrečią vietą, kuri būtų paženklinta ir paskirtas už ją atsakingas asmuo“, – teigė J. Jokubavičienė, patikindama, jog apie šią tvarką ji informavusi ir Topolių mikrorajono gyvūnų mylėtojas.

Už gyvūnus nemokame mokesčio

Įteisinus gyvūnų priežiūros vietą, samprotavo specialistė, atsirastų galimybė skirti kažkiek lėšų konkretiems sterilizavimo atvejams. „Tačiau atimti „Nuaro“ tarnybai skiriamų lėšų negalime: su šia bendrove pasirašyta sutartis, ką ji privalo atlikti – sugaudyti, transportuoti, karantinuoti, gydyti, ieškoti šeimininkų, o prireikus – utilizuoti gyvūnus. Per mėnesį iš viso Kretingos rajono beglobiams šunims ir katėms sugaudyti išleidžiama vos per 700 eurų“, – situaciją apibūdino J. Jokubavičienė.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, anot jos, yra įteisintas vietinės rinkliavos mokestis, kurį už katę ar šunį daugiabučių gyventojai moka kas mėnesį.

„Kretingoje tokio mokesčio nėra, nes mūsų mieste – mažai daugiabučių. Pas mus įvestas tik gyvūno registravimo mokestis, kurio dydis – vos per 2 eurus, ir tai tik retas kretingiškis tėra įregistravęs savo augintinį. O, nesurinkdama šio mokesčio, mūsų Savivaldybė, skirtingai nuo didžiųjų šalies miestų, neturi galimybės įrengti specialių valdžios išlaikomų aikštelių ar šėryklų“, – tvirtino specialistė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas