|
|
|
Pavasarį jau parnešė vieversiai
Pavasarį į Lietuvą šiemet jau vasario pirmąją dekadą parnešė pirmieji jo šaukliai – vieversiai, tačiau savo čirenimu jie dar neskuba sveikinti po žiemos bundančios žemės. Padangėse virkauti jiems dar per anksti, nes ir Vieversio diena, kada Lietuvoje būdavo pastebimi pirmieji sugrįžę šie paukščiai, tradiciškai laikoma vasario 24-oji. Senolių išmintis nebegalioja Tačiau, Ventės rago ornitologinės stoties vedėjo Vytauto Jusio pastebėjimu, paukščiai jau seniai nebėra mūsų protėvių išminties bei orų prognozių ženklai. „Senovėje žmonės manė: jei vieversys grįžta ligi vasario 24 dienos, vadinasi, pavasaris bus šaltas, o jei po vasario 24-osios – pavasaris ankstyvas ir šiltas. Protėviai sakydavo, kad būtent paukščiai pavasarį ir parneša ant savo sparnų“, - vaizdingai kalbėjo V. Jusys. Jei tikima liaudies išmintimi, šis pavasaris turėtų būti ilgas ir šaltas, nes pirmąjį vieversį Rusnėje ornitologai matė jau vasario 7-ąją. „O aš pats Ventės rage stebėjau sugrįžusius vieversius vasario 10-ąją. Nemirsetoje vieversiai pastebėti taip pat vasario 10-ąją, o Kaune – viena diena vėliau“, – tvirtino ornitologas. „Tačiau orai mūsų krašte jau nė iš tolo neprimena žiemos, kuri gerokai sutrumpėjusi – šaltojo meto belikę vos 3 mėn. Kuršių mariose šiemet žvejai nė nebuvo užėję ant ledo. Pavasaris jau sparčiai žengia mūsų žeme, taigi senolių išmintis šiandieną visai nebegalioja“, – sakė V. Jusys, pastebėjęs, jog jau kelerius metus vieversiai sugrįžta gerokai anksčiau, negu buvo įprasta. Ornitologo žodžiais, į Lietuvą kol kas tegrįžę pavieniai vieversiai, tačiau džiaugsmingai čirendami jie dar nevirpčioja padangėse, nes nepradėjo poruotis. Vieversiai – itin gausi paukščių rūšis, mūsų krašte jie gyvena 8 mėnesius, išperi net po 2–3 vadas. Anksčiausiai sugrįžę į Lietuvą, vėliausiai – lapkričio pradžioje – iš gimtųjų vietų ir teišskrenda. Į tėviškę grįžta ir gandrai Nemuno deltoje, anot V. Jusio, jau pastebimi sugrįžę gausūs pulkai gulbių giesmininkių, pempių, varnėnų, įvairių rūšių žąsų – pilkųjų, baltakakčių, želmeninių. „Ankstyvos paukščių grįžtuvės – nieko ypatingo, tačiau pastebime sugrįžtant daug mūsų pačių žieduotų paukščių. Žaliukės, alksninukai, zylės pakliūva į mūsų ištiestus voratinklinio tipo tinklus. Šį pavasarį žieduojame jau antrą tūkstantį paukščių, – ligi šiol kas mėnesį po 500–600 paprastųjų kikilių, žaliukių, mėlynųjų zylių, juodagalvių sniegenų, liepsnelių, smilginių strazdų, svirbelių, sidabrinių kirų ir kitokių. Kovo pradžioje prasidės pats darbymetis – statysime stacionarius tinklus“, – ornitologų kasdienybę apibūdino V. Jusys. Vieversiai žiemoja palyginti netoli nuo Lietuvos – pietinėje Europoje: Italijoje, Maltoje, Prancūzijoje. Žiemoti toliausiai nuo Lietuvos, anot ornitologo, išskrenda mūsų šalies nacionalinis paukštis – gandras, kuris pasiekia net Pietų Afriką. „Paukščiai turi intuityvius barometrus, pagal kuriuos jaučia, kada tėviškė juos pasitiks svetingai. Gandrai jau senokai pakėlę sparnus Lietuvos link. Mano žiniomis, ligi gimtųjų namų jiems liko įveikti 3–4 tūkst. km. Tad nenustebčiau pirmus gandrus pamatęs per Moters dieną, nors įprastai jų sugrįžtuvėmis laikoma šventojo Blovieščiaus diena – kovo 25-oji“, – apie ankstyvą pavasarinę paukščių migraciją pasakojo pašnekovas. * Liaudiški orų spėjimai pagal vieversį: Jei vieversys gieda ligi šv. Onos (liepos 25 d.), tai kitais metais pavasarį užgiedos prieš šv. Kazimierą (kovo 4-osios). Jei jis gieda ir po šv. Onos, tai tada kitą pavasarį užgiedos po šv. Kazimiero. Kiek vieversys sniego užgiedos, tiek jo ir pridės. Jei vieversys užgiedos prieš šv. Kazimierą, bus blogas pavasaris. Jeigu kuriais metais pirmi pasirodo kovai, o vieversiai vėluoja, tai dėl užsitęsusios žiemos laukiama karštos vasaros. Jei vieversys gieda ir rudenį, bus vėlyvas pavasaris.
|
|
