|
|
|
Siūlė pasikliauti ne mokslininkais, o gamta
Kretingos kultūros centre aplinkinių rajonų žemdirbiams apie tiesioginę paramą nuo 2015 m. aiškino Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vyresnieji specialistai Antanas Karbauskas ir Šarūnas Celiešius, į klausimus atsakė ir kiti kompetetingi specilistai.
Tvarka keičiasi iš esmės Praėjusiais metais tiesiogines išmokas sudarė dvi dalys – pagrindinė išmoka ir išmoka už pirmuosius hektarus. O nuo šių metų, be šių dviejų, dar sudaro išmoka jaunajam ūkininkui, „žalinimo“ išmoka ir susietoji parama. Ministerijos atstovai akcentavo, kad naujoji tvarka iš žemdirbių pareikalaus ypatingo atidumo, nes ji keičiasi iš esmės. Tiesioginės išmokos, kaip reikalauja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, bus mokamos tik aktyviems ūkininkams. Aktyvusis ūkininkas turi atitikti visoms ES šalims narėms nustatytus kriterijus, nevykdyti tiesioginėmis išmokomis neremiamų veiklų. Tuo atveju, kai neremiamą veiklą jis vykdo, turės pateikti įrodymą, pagrindžiantį žemės ūkio svarbą toje išmokomis neremiamoje veikloje. Parama už deklaruojamus ganyklų arba pievų plotus bus mokama ūkininkams, laikantiems ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio vienam ha arba gaminantiems žemės ūkio produkciją ir ją parduodantiems pašarų gamintojams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registre. Jeigu žemdirbys, deklaruojantis ganyklas arba pievas, 2014-aisiais nelaikė ūkinių gyvūnų, arba jei laikomų skaičius nesudarė 0,3 sutartinio gyvulio viename ha, jis turės parduoti žolės produkcijos už ne mažiau kaip 98 Eur už ha. Pagrįsti reikia tik tos deklaruotos ganyklų arba pievų ploto dalies, kurios nepadengia 2014 m. laikytų gyvūnų skaičius, produkcijos pardavimą. Žolės produkciją bus galima parduoti tik žolėdžius gyvūnus auginantiems asmenims arba pašarų gamintojams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registre. Reikalavimas parduoti žolės produkcijos nebus taikomas tiems ūkininkams, kurių ganyklų ar pievų plotas sudaro ne daugiau kaip 10 proc. bendro tinkamo paramai skirti ploto. Atmosfera salėje ėmė kaisti po to, kai A. Karbauskas, aptardamas naujus reikalavimus deklaruojant ganyklas ir pievas, be kita ko, paminėjo, jog šiuos plotus bent kartą per metus reikės nušienauti arba nuganyti iki liepos 15 d. bei visu žolės augimo laikotarpiu išlaikyti laukus tokios būklės, kad juose nebūtų subrandintų arba augalus stelbiančių piktžolių. „Kodėl iki liepos 15-tos? Kas sugalvojo šią datą?“– ūkininkai spaudė atsakyti, o išgirdę, jog pati ministerija, klausė, kodėl nesitarė su žemdirbiais, žolė esą ir po liepos 15-osios auga. Žiemkenčiai – ne pajūrio kraštui Naujuoju laikotarpiu ūkininkams bus skiriama žalinimo išmoka, tačiau taip pat bus privaloma laikytis kai kurių reikalavimų – įvairinti pasėlius, išlaikyti aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, taip pat – daugiamečių pievų plotą, išskirti ekologiniu atžvilgiu svarbias vietoves. Žalinimo išmoką galės gauti žemdirbiai, deklaravę žolines kultūras arba pūdymus, užimančius 75 proc. arba daugiau ariamos žemės ploto, likusiai ariamos žemės daliai neviršijant 30 ha; taip pat tie, kurie deklaruos mažesnį negu 10 ha ariamos žemės plotą arba ūkininkaus ekologiškai. Siekiant gerinti dirvos struktūrą, ūkiams, dirbantiems 10 ir daugiau ha ariamos žemės, būtina auginti bent 2 skirtingas kultūras, jeigu dirbama 30 ir daugiau ha, – bent 3 skirtingas kultūras. Ariamoje žemėje auginti skirtingus pasėlius yra metinis pareiškėjo įsipareigojimas. Tai – ne sėjomaina, todėl nebus tikrinama, ar tame pačiame lauke ta pati kultūra nėra auginama dvejus ar daugiau metų iš eilės. Visiems ūkininkams bus taikomas reikalavimas išlaikyti daugiametes ganyklas, t. y. jų neišarti, nekeisti paskirties. Nuspręsta, kad 2015 m. ekologiniu požiūriu svarbias vietoves (EFA) sudarys tik pūdymas ir azotą fiksuojantys augalai. Manoma, kad, siekiant deklaravimo tikslumo ir tinkamo sistemų adaptavimo, kraštovaizdžio elementus – tvenkinius, griovius, medžių grupes ir eiles bei apsaugines juostas – bus galima deklaruoti nuo 2018 m. Žemdirbiams buvo pateiktas azotą fiksuojančių augalų, tinkamų EFA ploto užskaitymui, sąrašas. Ūkininkus papiktino, jog, vykdant žalinimo reikalavimus, po pūdymo liepiama sėti žiemkenčius. „Pajūrio zona šiems pasėliams auginti nepalanki, iššąla, nenorime šios kultūros“,– sujudo dauguma salėje sėdėjusių ūkininkų. A. Karbauskas teigė dėl to pasitarsiąs su mokslininkais, tačiau šmaikštūs žemdirbiai verčiau tartis patarė su gamta, lemiančia vienokias ar kitokias klimato sąlygas. Ūkininkams bus mokama pagrindinė tiesioginė išmoka už deklaruotus plotus pagal 2004 m. taikomą vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schemą. Naujuoju laikotarpiu, kaip ir pernai, išliks papildoma išmoka už deklaruotus pirmuosius 30 ha. Šiai išmokai valstybės narės galės skirti 15 proc. tiesioginių išmokų bendros sumos. Pagal jaunųjų ūkininkų schemą papildoma išmoka bus skiriama ne vyresniems kaip 40 m. amžiaus ūkininkams, kurie žemės ūkio valdą kuria pirmą kartą arba yra įkūrę ne anksčiau kaip prieš 5 m. Ši išmoka mokama ne ilgiau kaip 5 m. nuo pirmosios paraiškos pateikimo datos. Didžiausias remtinas plotas – 90 ha. Be minėtų išmokų, ūkininkai dar galės gauti susietąją paramą gyvulininkystei ir augalininkystei. Naujojoje išmokų struktūroje numatyta ūkininkams išmokas mokėti pagal 5 gyvulininkystės ir augalininkystės paramos schemas. Iš šalies biudžeto toliau bus mokama ir pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama. Jai skirti galioja 2013 m. sąlygos.
|
|
