|
|
|
Senimas – į valdžią, jaunimas – į statistus
Kandidatų į Savivaldybės tarybą sąrašams kaskart užsipildant pažįstamais veidais ir ilgamečiais politikos mohikanais, o jaunam rinkėjui pasigendant bendraamžių, kyla pagrįstų abejonių, ar mūsų rajonas pajėgus užauginti politinių lyderių ir ar jauniems žmonėms apskritai įmanoma prasibrauti pro partinio mechanizmo barjerus. Išimtis iš taisyklės Jauniausias partijos lyderis šiuose rinkimuose – 30-metis Lietuvos žaliųjų ir valstiečių partijos atstovas Valentinas Mikutavičius – nė pats nežino, kaip užsitarnavo tokį pasitikėjimą. Jo nuomone, politikoje reikalingas naujas požiūris, kurio gali įnešti jauni žmonės. „Visi mato, kas yra keistina. Mano ir kitų jaunų žmonių nuomone, dabar viskas turi būti daroma kitaip, – sakė V. Mikutavičius. – Jaunimo matau ir kitų partijų sąrašuose, ir jie kalba apie tą patį. Tai, kad jie dažnai lieka sąrašo viduryje ar gale, tik įrodo, kad požiūrį reikia keisti visose srityse.“ Antruoju numeriu toje pačioje partijoje įrašytas 26-erių Aurimas Rapalis į politiką tikino ėjęs, norėdamas pasipriešinti nusistovėjusioms tendencijoms, kai valdžioje užsisėdi ta pati „grietinėlė“. Jaunojo politiko teigimu, dalyvaujant visuomeninėje veikloje, bendraujant su tarybinės sistemos suformuotais tautiečiais, tenka pripažinti neišvengiamą kartų konfliktą – išryškėja vertybinių požiūrių skirtumai. „Patirtis ir jaunatviškas entuziazmas gali ir turi derėti tarpusavyje, tačiau žvelgiant į dabartinę Savivaldybės tarybos sudėtį ir prieš tai buvusias – pagrindą sudaro tie patys, daugelį metų prie valdžios vairo sėdintys politikai. Partinėje sistemoje rotacija, įtraukiant jaunimą į pirmas gretas, vyksta pernelyg lėtai. Nors vietos politikai susizgribo ir prieš rinkimus labai jau akcentuoja jų sąrašuose esantį jaunimą, tačiau dažniausiai jauni kandidatai – tik statistai rinkti balsus sąrašui, ir, žinoma, – sąrašo lyderiams“, – įsitikinęs A. Rapalis. Užburtasis 9 Į 9-ą sąrašo vietą savo jauniausius dešimtukų kandidatus lyg susitarę įrašė partija Tvarka ir teisingumas, Lietuvos socialdemokratų partija bei Darbo partija. Jauniausia dešimtukų kandidatė šiais metais – Inga Tirevičiutė, savo 24-erių metų jaunyste puošianti Darbo partijos komandą, įsitikinusi, kad 9 vieta sąraše nėra blogai: „Balsuojant galima reitinguoti, todėl tai, kokioje pozicijoje esi, neturi reikšmės. Nemanau, kad rajone nėra motyvuoto ir tikslų siekiančio jaunimo, besidominčio politika. Tačiau pasitikėjimą reikia pelnyti darbais, o ne amžiumi. Kai rinkėjai tai supras, tada ir partijų dešimtukuose bus galima išvysti daugiau jaunų kandidatų.“ Jos teigimu, politikoje, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, turi vykti kartų kaita, o pati partijoje jaučiasi lygiateise komandos nare. Partijos Tvarka ir teisingumas narys, 25-erių Vaidas Butkevičius taip pat džiaugėsi, kad jam, kandidatuojančiam pirmą kartą ir į partiją atėjusiam vos prieš metus, kolegos patikėjo 9-ą sąrašo vietą. Jauno politiko žodžiais, kandidatavimas į Kretingos rajono tarybą nebuvo atsitiktinis sprendimas – V. Butkevičius sakė visada buvęs aktyvus žmogus, besidomintis tuo, kas vyksta aplinkui, ir natūraliai subrandinęs norą prisidėti prie visuomeninių iniciatyvų. „Rengiant partijų sąrašus, pirmenybė dažniausiai teikiama patirčiai ir žinomumui, tačiau džiaugiuosi, kad perspektyvus jaunimas nelieka nepastebėtas ir neįvertintas. Juk svarbiausias kriterijus – žmogaus gebėjimas dirbti. Neabejoju, kad rinkimų sąrašuose jaunų žmonių ateityje matysime dažniau“, – kalbėjo kandidatas.
Mano metai – mano turtas Gyvenimiškos patirties prisisunkęs Lietuvos socialdemokratų partijos dešimtukas, kurio aritmetinis amžiaus vidurkis siekia beveik 58 metus, 4-oje vietoje šiemet kelia 65-erių Povilą Turauskį, Savivaldybės tarybos rinkimuose dalyvaujantį nuo 1995 metų. Politikas neslėpė, kad ši kadencija jam bus paskutinė. „Metai – patirtis, bet gyvenimas dabar labai greitėja, kartais ir atsiliekame. Ūkinėje srityje vyresni žmonės gal ir pranašesni, o jaunimas greitas technologijose, ryšiuose. Apskritai amžius – vidinis dalykas, pažiūrėkite į mūsų Prezidentą Valdą Adamkų arba į mano kolegą Valerijoną Kubilių – turi galvą, viską turi“, – kalbėjo P. Turauskis, primindamas, kad ir pensinis amžius vis ilginamas. Tarybos nario teigimu, vyresni žmonės politikoje turi ir daugiau pranašumų – daugiau laisvo laiko, ypač pensininkai, o dalyvaujant politikoje reikia perskaityti nemažai dokumentų, domėtis. P. Turauskis sakė ir dabar pastebintis, kad jaunesni kandidatai į tarybos posėdžius ateina nepasiruošę. „Politikoje jaunimo ar vidurinės kartos žmonių mažiau, nes jų nebėra ir Lietuvoje, ypač kaimuose – visi išvažinėję, tačiau mūsų partija turi jaunų žmonių, mąstančių naujoviškai, netinginčių. Dabar kaip tik šnekame tarpusavyje su vyresniais, kad jau turėsime kam palikti partijos vairą“, – tikino P. Turauskis. Kolegai pritarė ir socialdemokratų garbės pirmininkas, vyriausias pirmųjų dešimtukų kandidatas Valerijonas Kubilius, nemanantis, kad partija sensta. „Patirtis ir veržlumas partijoje turi būti subalansuoti. O tai, kaip susidėlioja partijos sąrašas, slaptu balsavimu ir labai sąžiningai nusprendžia patys skyriaus nariai“, – teigė V. Kubilius. Amžius gyvenime ir politikoje – ne tas pats Kretingos rajono meras ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Juozas Mažeika svarstė, kad jauni žmonės, perkopę dvidešimtmetį, politikoje labai reikalingi, o dar jaunesniems aktyviai dalyvauti gali būti per sunku vien dėl nebaigtų mokslų. Politiko nuomone, tai, kurioje sąrašo vietoje atsidurs jaunas žmogus, labiausiai priklauso nuo jo paties aktyvumo, įdirbio, įgyto autoriteto – partijos vadovybė šių procesų nereguliuoja. „Į jaunus žmones žvelgiu labai teigiamai, tai rodo ir mūsų dešimtuke esantys vardai. Anksčiau ar vėliau mes, senesnieji, privalėsime trauktis iš arenos, o kada yra natūrali kartų kaita, jaunimas, būdamas greta vyresnių, įgyja patirties, išlaikomos partijos vertybės. Partija privalo rūpintis, kad nesusidarytų vakuumas, kai nebėra kam pakeisti vyresnių politikų“, – kalbėjo meras, pridėdamas, kad jaunimo pilietiškumas ir noras dalyvauti krašto valdyme priklauso ir nuo švietimo sistemos, mokyklose diegiamų tiesų. Trečiuose rinkimuose dalyvaujantis trisdešimtmetis Dovydas Bajoras konservatorių sąraše trečią kartą atsidūrė 6 vietoje, bet tai vadina tik sutapimu. „Pirmąkart sąraše nebuvo nė 20 žmonių, antruose – jau per 30, dabar – 50. Būti sąraše šeštam, kai jame 50 kandidatų, – jau rimtas įvertinimas. Manau, kad tai man suteikta avansu, daug tikintis jau netolimoje ateityje“, – samprotavo D. Bajoras. Anot jo, amžiaus suvokimas gali būti skirtingas: versle esi jaunas, jei tau 25–35 metai, politikoje – net jei tau 45. D. Bajoro įsitikinimu, tarybos nariai pagal amžiaus vidurkį nėra per seni politikai. Didesnę problemą jis mato Savivaldybės administracijoje, kur naftalino tvaiką jaučia ne viename kabinete. „Jaunimui politikoje tik trūksta kantrybės. Ir man kartais norisi didesnių proveržių, bet vyresni kolegos pasiūlo dar kartą apmąstyti ir įsitikinti savo minčių bei planuojamų veiksmų teisingumu, ir tik tada kažko imtis“, – aiškino konservatorius. Per vieną dieną politiku netapsi Nuo 1997 m. Savivaldybės tarybos rinkimuose dalyvaujanti 57-erių konservatorė Valerija Žalienė mano, kad jauni – gal ir drąsesni, bet vyresni geba subtiliau vertinti situaciją. „Jaunimui reikia duoti gaires, bet tos gairės turi vesti pakopomis. O ne staigiai – atsiradau ir vadovauju. Turi vykti nuoseklus darbas. Jaunystėje pradėjęs, senatvėje įgauni politinį svorį“, – įsitikinusi V. Žalienė. Prieš rinkimus moteris tikino pastebinti ir momentinių kandidatų – jaunų ir ne tik jaunų žmonių, neturinčių įdirbio. Pasak jos, įtaka ateina su savanoryste, tačiau šiandien niekas nebedirba savanoriškai – be pinigų, be garantuotos garbės. Jaunimo stygiumi nesiskundžia ir Darbo partijos skyriaus pirmininkas Vytautas Ročys. Jo nuomone, studentas, atėjęs į tarybą, turės per mažai patirties, gyvenimiškų žinių, nebus gerai įsigilinęs į rajono problemas, todėl partijos tikslas – į politinį gyvenimą jaunimą įtraukti palaipsniui, kad kauptų patirtį ir taptų vertingu rezervu. „Kviečiame juos į agitacinę kampaniją, kad matytų mūsų veiklą, bendrautų su žmonėmis, girdėtų pageidavimus, pamąstymus apie tarybą, valdžią. Manau, taryboje turėtų būti jaunų žmonių, tačiau pirmieji sąrašų penketukai susiformuoja per ilgesnį laiką, iš didesnę patirtį priimant sprendimus turinčių politikų. Norime, kad pirmieji sąraše būtų profesionalai“, – aiškino V. Ročys, nemanantis, kad politikoje turėtų būti amžiaus riba, kurią peržengus aktyvus, pilnas minčių ir energijos žmogus būtų per senas šiai veiklai. Politikoje reikia aukso vidurio „Dalyvaujant valdyme reikalingos ir žinios, ir patirtis. Žinios gali būti įgyjamos greičiau, bet patirtis ateina per tam tikrą laiką, ypač – gyvenimiška. Manau, kad politikoje neturėtų būti nei labai jaunų, nei maksimalaus amžiaus sulaukusių. Reikia aukso vidurio“, – kalbėjo Darius Petreikis, visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ lyderis. Iš kitos pusės, D. Petreikio teigimu, apie tai, kada politikui pasitraukti iš aktyvios politikos, sprendžia ne vien jis pats, bet ir rinkėjas: „Jeigu žmogus turi jėgų ir yra kompetentingas, o rinkėjai už jį balsuoja, pasitiki, tuomet aš nematau jokios problemos. Pagrindinis teisėjas yra rinkėjas.“ Tarybos nario nuomone, natūralu ir tai, kad jauni žmonės politikoje traukia naujus jaunus žmones. Istoriko teigimu, jei paanalizuotume politinę partiją, kaip struktūrą – ji nelabai nori įsileisti jaunų žmonių, nes jie gali išstumti garbaus amžiaus senbuvius, o šie savo vietų užleisti nenori. „Jaunimo yra visokio – vieni nelabai domisi politika, jie nepasinaudos nei savo aktyvia, nei pasyvia teise, tačiau politiškai aktyviems prasibrauti bent į partijos vidurį yra pakankamai sudėtinga“, – sakė D. Petreikis. Anot Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Kretingos rajono skyriaus pirmininko Almanto Skruibio, tiek Lietuvos, tiek rajono patirtis rodo, kad politikoje nėra amžiaus ribos. Vieną jauniausių pirmųjų dešimtukų rajone subūrę liberalai partijos senėjimo problemos neįžvelgia, mat vyresni žmonės pasitraukia natūraliai, o partijos gretose esantis jaunimas yra aktyvus ir tai atsispindi sąraše, kurį elektroniniu būdu reitinguoja visi skyriaus nariai. „Politikoje svarbi ir patirtis, bet neužgožiant jaunos energijos bei iniciatyvos. Tai, kad jauni žmonės nepatenka arba retai patenka į pirmuosius partijų sąrašų dešimtukus, manau, yra susiję su skyrių nuostatomis. Jeigu jaunų žmonių nėra, vadinasi, jie specialiai izoliuoti. Kaip bebūtų, Lietuvos ir rajono ateitis neapsieis be jaunimo – mes galime nuspėti, ko jie nori, bet ko jiems reikia, geriausiai žino tik jie patys“, – sakė A. Skruibys. Jo manymu, lyderių tarp jaunimo ieškoti nereikia – lyginant su ankstesniu laikotarpiu, jaunimas tapo gerokai politiškai aktyvesnis: „Jei anksčiau mes ragindavome žmones, dabar yra ne vienas atvejis, kai jie patys išreiškia norą stoti į partiją.“ Kaip lygūs su lygiais Septyniolikmetis Lietuvos moksleivių sąjungos regioninių reikalų koordinatorius ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinių prezidentas Laurynas Puidokas sakė, kad susidomėjimo politika tarp jaunimo – tiek pat, kiek ir kitose amžiaus grupėse. „Retkarčiais galima išgirsti diskutuojant apie kandidatus. Kita vertus, gal jaunuoliams nėra tiek svarbu, kas valdys rajoną, kiek įdomus pats balsavimo procesas, kurį patirs pirmąkart. Žinoma, jauni žmonės nėra kvaili ir už bet ką nebalsuos, vis tiek pasidomi, kas žada kažką gero jaunimui, bet tuo pačiu gana skeptiškai vertina tuos, kurie jaunimui žada daug, tačiau nerealių dalykų“, – sakė L. Puidokas. Mokinių atstovo teigimu, tam, kad jaunimas politikoje reikštųsi aktyviau, reikia, kad keistųsi pačių politikų požiūris į jaunimą, nes šiuo metu susidaro įspūdis, jog jaunų žmonių klausiama, net nesitikint atsakymo. „Tenka dažnai dalyvauti diskusijose su dabartiniais tarybos nariais ir labai akivaizdžiai matosi, kurie žiūri į jaunus žmones, kaip į lygius, o kurie – kaip į kvailelius su balsavimo teise - ypač vyresnio amžiaus ir jau ne vieną kadenciją taryboje sėdintys. Dar labai atbaido tai, kad kol nuomonės sutampa – tol jaunimas šaunuolis, bet kai jos išsiskiria, jaunimas lieka nežinantis, ko nori“, – patirtimi dalijosi L. Puidokas. Pasak jo, negalima sakyti, kad jaunimo kandidatų sąrašuose yra labai mažai. „Didesnė bėda, kad jaunimas būna tikrai ne pirmajame penketuke. Juk kiekvienam aišku, kad naujam politikui, įrašytam 15 numeriu, būti išrinktam į tarybą yra neįmanoma misija“, – teigė L. Puidokas.
|
|
